3,5 mln. litų Valstybės turto fondui už apleistas kareivines sumokėję verslininkai apstulbo sužinoję, kad pirkinys paveldosaugininkų vizijose yra nugriautas. Darbų pradėti niekaip negalintys investuotojai skaičiuoja nuostolius ir žada siekti, kad juos atlygintų valstybė.

Svajonių namų atsisakė

Garsiai aptarinėtas ambicingas nekilnojamojo turto plėtros projektas Antakalnyje, L.Sapiegos g. 19, rodo tik menkus gyvybės ženklus.Užmojai rekonstruoti buvusias kareivines ir paversti jas kone naujos statybos būstu dar prieš gerą pusmetį skambėjo daug žadančiai, tačiau investuotojų planai subliūško.

Statybos iš mirties taško taip ir nepasistūmėjo, didžiuma potencialių pirkėjų išsilakstė, o butų rezervacija buvo nutraukta.Jei tikėtume specialiai projektui sukurtos interneto svetainės sapiegos.lt duomenimis, ekonominės klasės būstu buvusiose kareivinėse praėjusių metų liepą buvo susižavėję 39 naujakuriai. Būtent tiek iš 94 tuo metu siūlytų butų jau buvo rezervuota.Šiandien svetainėje pateikiama informacija byloja, kad vilties gyventi daugiabutyje Sapiegos gatvėje neprarado vos dešimt potencialių pirkėjų. Likę nusprendė nežinios rūke paskendusių svajonių namų nelaukti ir pasitraukė.

"Jiems grąžinome įneštus pinigus ir atsisveikinome. O su tais, kurie projektu vis dar tiki ir laukia, bendraujame pagal sudarytų sutarčių sąlygas – jų nekeitėme", – užtikrino vienas iš projekto "Sapiegos namai" koordinatorių Andrejus Safonovas.Nespėjus projekto įgyvendinti iki nustatytų terminų, investuotojai buvo įsipareigoję pirkėjams kas mėnesį kompensuoti būsto nuomos kainos sąnaudas ir skaičiuoti delspinigius.

Valstybės spąstai

Žadėta, kad apleistos ir niūrios buvusios kareivinės jaukiu būstu naujakuriams taps iki praėjusių metų galo. Įpusėjo jau ir kiti metai, tačiau realūs darbai – nė krust.Iki šios dienos projekto plėtotojai Vilniaus miesto savivaldybės net nėra paprašę projektavimo sąvado sąlygų. Statybų leidimas jiems taip pat neišduotas.Tačiau tų, kurie "Sapiegos namų" projekte jau užuodė klastos ar net aferos kvapą, investuotojai prašo nedaryti skubotų išvadų. Esą būtent jie yra sąmoningai ar ne valstybės institucijų paspęstų pinklių įkaitai.

"Savivaldybės prašyti statybos leidimo negalėjome net teoriškai, nes iki šiol neturėjome sutarties dėl žemės sklypo L.Sapiegos gatvėje. Be to, pastate mums buvo trukdoma pradėti net ir paprasto remonto darbus – tam leidimo neišdavė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys. Leidimas išduotas tik teismo nutartimi praėjusių metų spalio gale, – pasakojo A.Safonovas ir atkreipė dėmesį, kad kone kiekvieną savo žingsnį bendrovė "Sapiegos namai" turėjo ginti teismuose. Ar teismų maratonas jau baigtas, dar neaišku.

Įspėjimą ignoravo

"Sapiegos namų" ir valstybinių institucijų konfliktas buvo užprogramuotas nuo pat buvusių kareivinių pastato pirkimo–pardavimo sandorio dienos.Kai Valstybės turto fondas audė mintį aukcione parduoti gyvenamąjį namą ir bendrabutį adresu L.Sapiegos g. 19, Kultūros paveldo departamento užsakymu parengtas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos specialusis planas jau gulėjo ant kultūros ministro stalo.

Paveldosaugininkams į vizualinės apsaugos zoną patenkantis buvusių kareivinių pastatas atrodė kaip piktžaizdė, kurią reikėtų nugriauti.Kultūros paveldo departamentas Valstybės turto fondą įspėjo, kad pardavus statinį būsimiems šeimininkams gali kilti bėdų jį tvarkant. Turto fondas perspėjimą ignoravo ir buvusias kareivines bendrovei "Sapiegos namai" aukcione pardavė už 2,5 mln. litų. Žemės sklypo nuoma buvo įvertinta dar 1 mln. litų.Pirkimo–pardavimo sutartis su "Sapiegos namais" buvo pasirašyta praėjusių metų balandžio 13 d. Po savaitės, balandžio 19-ąją, kultūros ministras parašu patvirtino specialųjį Sapiegų rūmų teritorijos planą.

Reikalauja griauti

Buvusių kareivinių pastatą savo rankose turintys ir viziją apie ekonominės klasės būstą puoselėjantys investuotojai valstybės sumegzto voratinklio įkaitais pasijuto labai greitai.Pretenzijų investuotojų planams pažėrė ne tik paveldosaugininkai, bet ir savivaldybės Miesto plėtros departamentas.

"Ten Sapiegų rūmai – saugoma teritorija, kur galioja savi reglamentai. Į juos tas pastatas niekaip "neįsipaišo". Prieš perkant verslininkams reikėjo paanalizuoti, ką perka", – "Vilniaus dienai" aiškino departamento direktorius Artūras Blotnys.

Pastabų turi ir savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas: "Urbanistiniu požiūriu tas pastatas, koks jis stovi dabar, yra blogas. Todėl geriausia, kad savininkai jį nugriautų ir statytų tokio aukščio statinį, koks leistinas toje teritorijoje pagal specialųjį planą – ne daugiau nei 12 m."Tai reiškia, kad paveldoaugininkai reikalauja, jog investuotojai nupjautų bent du įsigyto pastato aukštus.

Lyg ir nieko, bet netinka

"Atsitiko tokia nesąmonė, kuri galėjo įvykti tik mūsų valstybėje. Vienu metu dvi skirtingos valstybinės institucijos darė su priešingus dalykus. Turto fondas nulupo iš žmonių pinigus kaip už normalų statinį. Suprask, imkite ir remontuokitės. O specialusis teritorijos planas dabar to daryti neleidžia", – rankomis skėsčiojo naują pastato rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą parengęs architektas Tadas Balčiūnas.Prieš porą savaičių vykusiame Architektų sąjungos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje kalbėta, kad naujas pasiūlymas tinkamesnis, tačiau vis tiek neidealus.

"Bjaurus tas namas, bandžiau jį gydyti, siluetus padailinti, padaryti šiuolaikiškesnį. Užsakovams patinka, architektams – lyg irgi nieko, bet vis tiek esą per didelis, netinka tai vietai. Ką reiškia per didelis ar per mažas? Tokį pardavė!" – piktinosi architektas.Kultūros paveldo departamentas oficialios pozicijos dėl šios situacijos dar nenori išreikšti. Dienraščio žiniomis, paveldosaugininkų nuomonės išsiskyrė: vieni reikalauja buvusias kareivines žūtbūt griauti ar bent jau apskabyti pastato aukštį, kiti žvelgia iš investuotojų pusės ir pripažįsta, kad liepti jiems keisti projektą, kai pastatas buvo parduotas toks, koks yra, nesąžininga.

Bylinėjosi dėl žemės

Bendrovės "Sapiegos namai" advokatas Remigijus Rinkevičius aiškino, kad investuotojai jau ir taip leidžiasi į kompromisus, nors galėtų laikytis savo.

"Iš dalies vieną aukštą ir namo priestatą sutinkame griauti ir nukertame daugiau nei 1 tūkst. kv. m. Tai didelis praradimas, nes investuotojai tą pastatą pirko būtent dėl jo ypatybių. Jie skaičiavo ekonominę naudą ir nusprendė investuoti. Norime dirbti visiems priimtinu būdu, bet, jei mus vers ką nors daugiau griauti, deja, nieko nepasieks", – kalbėjo R.Rinkevičius.Jis priminė, kad prieš kelias savaites "Sapiegos namai" su valstybe sudarė taikos sutartį byloje dėl žemės nuomos įforminimo.

"Pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį per mėnesį nuo jos pasirašymo dienos turėjome kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės nuomos sutarties pasirašymo. Kreipėmės per dvi dienas. Deja, prasidėjo apskričių naikinimo reforma", – atsiduso teisininkas.Šių metų balandžio 21 d. buvo priimta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės "Sapiegos namai" ieškinį atsakovams Valstybės turto fondui ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Taikos sutartimi šalys užbaigė teisminį ginčą ir susitarė dėl minėto valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų.

Surado užnugarį

"Tikimės, kad daugiau mums niekas netrukdys. Niekas negalėtų mūsų priversti daryti tai, ko nenorime – teisės aktai mūsų pusėje. Tačiau jei ir toliau bus trukdoma, esame įjungę nuostolių skaičiavimo mechanizmą ir bandytume prisiteisti žalos kompensaciją. Esame kvailių vietoje prieš savo klientus, kuriems pažadėjome parduoti paprastus ekonominės klasės butus", – kalbėjo R.Rinkevičius.

Kol teismuose buvo sprendžiami ginčai, o darbai nevyko, bendrovės "Sapiegos namai" finansinės galimybės susilpnėjo, teko ieškoti užnugario. Tam surasta Izraelio įmonė "Company W.H.C.L LTD", kuriai šiuo metu priklauso 67 proc. bendrovės "Sapiegos namai" akcijų. Likusią dalį akcijų paketo valdo akcininkė iš Lietuvos.

Planai keičiasi

* Keičiant projekto "Sapiegos namai" architektūrinę viziją, iš anksčiau visame pastate numatytų įrengti 94 butų turėtų likti 86. Kvadratūra svyruotų nuo 28 iki 110 kv. m.

* Nuspręsta griauti dalį pastato ir praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę. Numatoma statyti dviaukštį garažą: po žeme turėtų būti 68 automobilių stovėjimo vietos. Dar 50 vietų – antžeminėje aikštelėje.

* Šiuo metu butų rezervacija nevykdoma. Svarstoma, kad ją atnaujinus, potencialūs pirkėjai galės rezervuoti tik kvadratinių metrų skaičių tam tikrame aukšte, bet ne konkretų butą. Be to, kalbama ir apie tai, kad rezervacija iš viso nebus vykdoma ir butai parduodami tik pabaigus įgyvendinti projektą. 1 kv. m kaina šiuo metu neskelbiama, tačiau žadama, kad ji bus įkandama.

* Interneto forumai mirga nuo komentarų apie objekto kokybę, problemas dėl požeminių vandenų plaunamų pamatų. Pastatų ekspertizę atliko žinomas šios srities specialistas Arvydas Jurkša. Jo išvadoje sakoma, kad nei pamatai, nei pastato perdangos nėra deformuotos. O Krašto apsaugos ministerijos, valdžiausios objektą iki jo perdavimo į privačias rankas dienos, užsakymu atliktas tyrimas skelbia, kad "po pastatu yra šaltinis, kuris ardo pamatus".

* Architektas T.Balčiūnas sakė, kad pradedant statybas reikėtų papildomų ekspertizių, išsamių geologinių tyrimų ir pan.* Tikimasi, kad projektą pavyks įgyvendinti per 1,5–2 metus.