Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkams pavyko sukurti atminties funkciją atliekantį įrenginį, kuris gali tapti tikra revoliucija biokompiuterių kūrimo srityje. Skirtingai nuo puslaidininkių pagrindu gaminamų analogų, pastaroji atmintis yra minkšta, atspari išorės poveikiui ir gali puikiai funkcionuoti drėgnose terpėse.

„Skirtingai nei egzistuojantys elektroniniai atminties lustai, kurie yra pakankamai trapūs ir jautrūs išorės poveikiams, mūsų sukurtas įrenginys savo konsistencija labiau primena želė“, – papasakojo vienas iš mokslininkų grupės atstovų.

Sukurtos minkštos atminties darbo principas panašus į memristorių, kurie daugelio tyrinėtojų vertinami kaip galimas dabartinių mikroschemų pakaitalas. Šiuo atveju atminties ląstelės būsenų kodavimas vyksta manipuliuojant jonais. Kiekviena ląstelė sudaryta iš dviejų elektrodų, tarp kurių yra speciali želė, sudaryta iš indžio, galio ir kitų medžiagų, sukurtų vandens pagrindu.

Nors dabartinė „minkštos“ atminties būsena dar toli nuo tos fazės, kai ją bus galima panaudoti praktiškai, tačiau mokslininkai joje mato didžiulį potencialą. Tokios atminties pagrindu galima būtų išspręsti elektronikos ir gyvų organizmų sąveikos ląstelių lygmenyje problemas. Išradimas gali būti panaudotas ne tik skaičiavimo technikoje ir biotechnologijoje, tačiau ir medicinoje.