GYVŲ LIUDININKŲ – NE TIEK DAUG

Pastaruoju metu Skulptūrų parke ant buvusių miesto kapinių vyksta tam tikri pertvarkymo darbai, turint tikslą, greta parko struktūros, paryškinti ir priminti, kad visgi čia kažkada ta vieta buvo centrinės miesto kapinės.

Jeigu žiūrėtume aukštų moralinių reikalavimų, manau, būtų suprantama, kad ant kapinių išvis negalima nieko įrenginėti, juo labiau čia negalėtų būti pasilinksminimo vietų. Tokią nevykusią tradiciją organizuoti linksmybes ten, kur jų neturėtų būti, įdiegė sovietiniai "kultūrininkai".

Dažnai kapinėse apskritai vaikštinėti yra įdomiau negu po kokį nors parką. Vaikštinėdamas senose kapinėse jautiesi ir kaip parke, ir kaip muziejuje, nes randi įdomių paminklų, įrašų ir pan.

Kalbant apie dabar vykdomus darbus buvusiose kapinėse, mane stebina, kad yra atkasinėjami ne tik buvę takai, bet formuojami, perkasami ir nauji, kurių nebuvo.

Todėl tos naujai formuojamos trasos užslenka ir ant senų laiptų, sienučių ar medžių ir net ant kapaviečių atributikos, ypač palei Trilapio gatvę. Vienoje vietoje yra metalinės tvorelės fragmentas.

Tuos dalykus reikėtų išsaugoti, palikti juos matomus.

Dabar, kiek supratau, tie kasti takai galbūt bus vėl užpilti žemėmis, žvyru ar skalda, o paskui tie seni ar naujai suformuoti takai bus padengti dabar labai madingomis trinkelėmis.

Dėl to tie autentiški buvę kapinių struktūros elementai vėl bus paslėpti po žemėmis.

Manau, kad šiuo atveju kapinių atributika turėtų būti svarbesnė už takų, buvusių linijų atstatymą.

Ir ar būtina taip storai užpilti įvairiomis faktūromis tuos atkastus takus? Juk jais čia nevažinės sunkusis transportas, kaip yra greitkeliuose.

Manau, kad ir neseniai rekonstruotame Danės skvere buvo per daug plačiai iškloti plotai akmeninėmis plokštėmis, nes dabar skveras labiau primena oro uostą, o ne skverą.

Reikėtų atkastas dvi didžiąsias Beerbohmų šeimos plokštes ir kitą mažesnę, perlaužtą per pusę, skirtą vaikui, kuri buvo kartu su Beerbohmų šeimos kapavietės zonoje, paguldyti toje pačioje vietoje, kur dabar stovi kraštotyrininko Albino Kenešio pastatytas metalinis kryžius.

Tai tikrai yra Beerbohmų šeimos kapavietė. Tą vietą, be manęs, gerai žinojo minėtas A.Kenešis ir kitas kraštotyrininkas Kazys Budginas, dabar jau šviesaus atminimo.

Kapavietė buvo visai greta buvusio tako, ant kurio tos plokštės per 1985 m. kapinių sektoriaus naikinimą buvo nustumtos buldozeriu.

Reikėtų remtis gyvais liudininkais, o jų dabar belikę labai nedaug.