KAIP ŽAIDŽIAMA MŪSŲ KANTRYBE

Vos ne kiekvieną dieną valdžia senjorus "džiugina" dėl atimtų pensijų kompensavimo: tai komisija vis dirba ir nieko nenusprendžia, tai sako, kad nėra pinigų, ir liepia laukti, nes vis kažką svarsto.

Vos ne kiekvieną dieną valdžia senjorus "džiugina" dėl atimtų pensijų kompensavimo: tai komisija vis dirba ir nieko nenusprendžia, tai sako, kad nėra pinigų, ir liepia laukti, nes vis kažką svarsto.

Valdžia vaizduoja, kad labai rūpinasi ne tik savimi, bet ir kantriausiais pensininkais.

Pagaliau premjeras Algirdas Butkevičius džiugiai praneša, kad nusavintų pensijų dalį grąžins iš padidinto alkoholio akcizo nuo šių metų ketvirtojo ketvirčio. Ir tai tik 20 proc. nuo visos "paskolintos" sumos.

Ir čia mums, lyg išganymo laukiantiems savo pinigų, kyla daug klausimų.

Pirma, kodėl svarstant biudžetą mums vieninteliams (po Konstitucinio Teismo sprendimo) nebuvo skirta ta išganingoji pinigų grąžinimo pensininkams eilutė?

Kodėl visi milijonai buvo panaudoti turtingųjų skolų atidavimui, o senjorams nebeliko? Kai šaukštai po pietų, prasidėjo valdžios moterų ir vyrų lenktynės pavadinimu "Kuris geresnis"?

Susirūpinusiais veidais vos ne kiekvieną dieną svarstė, varžėsi, kaip kompensuoti nusavintą pagyvenusių žmonių pensijos dalį. Juokinga, jei nebūtų graudu.

Antra, dabar, lyg sakydami – dar kentėkite, tą saldainio dalį gausite, atrodo, nusprendė – kompensuosime 20 proc. paskutinįjį šių metų ketvirtį.

Vėl kyla klausimas, kodėl tik du saldainius, 200 litų, užuot grąžinę visą tūkstantį litų? Sau pasiėmėte visą maišą jau metų pradžioje nelaukdami nieko. Pensininkai per metus atgaus tik 200, o valdininkas susirinks 20–30 tūkst. litų.

Gražus pasidalijimas ir rūpinimasis savo senjorais.

Trečia, žadamas užmokesčio didinimas visų sričių darbuotojams. Tai – sveikintinas pažadas. Pensininkai kantriai tyli ir laukia, kada ateis jų eilė. Jau šešerius ar septynerius metus nebuvo jokio pensijų didinimo, o kainos kito šuoliais: maistas, vaistai, mokesčiai didėjo 20–40 proc. ir daugiau.

Dabar tik premjeras guodžia – didinsime mažiausias pensijas. Klausimas, kodėl ne visas, juk jos – mažiausios visoje Europoje.

Vėl nukentės senjorai, kurie dirbo 40 ar 50 metų, mokėjo didesnius mokesčius ir užsidirbo vos 100 ar 200 litų didesnes pensijas. Jie, kaip ir iki šiol, turės durstyti galą su galu ir jausis nuskriausti. Ar įmanoma šiomis dienomis išgyventi gaunant kad ir tūkstantį litų?

Ko gero, į visus klausimus valdininkai turėtų vieną atsakymą – pinigų nėra. O iš tikrųjų?