Tuo metu, kai Ukraina aprauda savo žuvusiuosius, Šveicarijos piliečiai džiūgauja dėl įvykusio referendumo rezultatų.

Tai išties tikra demokratijos pamoka Europai, kaip reikia ginti savo interesus. Patinka valdžiai piliečių pasirinkimas ar ne, tai nesvarbu: politikai ateina ir išeina, o valstybė lieka.

Dėl valstybės ir laužomos ietys. Vokietijos padangėje irgi nesijaučia nuobodulio. Tai susiję su pačių politikų plepumu ir pastangomis saugoti gerą vardą.
Lietuvoje, regis, ši sąvoka sunkiai skinasi kelią. Čia, Vokietijoje, yra kitaip. Geras vardas ten tapatinamas su pagarba tautai ir valstybei.

Tokių nuostatų laikėsi ir aštuonias savaites žemės ūkio ministro poste buvęs Hansas-Peteris Friedrichas, ankstesniosios Angelos Merkel vyriausybės vidaus reikalų ministras.

Mat šių metų vasario pradžioje paaiškėjo, kad dabar jau buvęs Bundestago narys Sebastianas Edathy palieka parlamentą. Jo biure ir namuose buvo atlikta krata, įtariant vaikų pornografija.

Skandalo, grėsusio dabartinės Vokietijos koalicinei vyriausybei, ištakos siekia 2010-uosius. Kanados policija, kovodama su vaikų pornografija, atliko operaciją "Spade". 2011 m. gegužę buvo suimtas interneto svetainės valdytojas. Aptikę vaizdo filmų užsakymus, kuriuose buvo užfiksuoti ir kreditinių kortelių numeriai, iš kurių paaiškėjo, jog vienas vaikų pornografijos pirkėjų – socialdemokratų partijos politikas S.Edathy, pareigūnai apie tai pranešė Vokietijos kriminalinės tarnybos vadovui.

Kanadiečiai net 50 šalių vadovus informavo apie išaiškintus tokių dalykų pirkėjus.

Savo ruožtu Vokietijos kriminalinės tarnybos vadovas informavo buvusį vidaus reikalų ministerijos sekretorių, o pastarasis – dabar jau buvusį vidaus reikalų ministrą.

Tai įvyko praėjusių metų spalio pabaigoje, kai buvo formuojama koalicinė vyriausybė.

Dabar jau buvęs ministras apie įtarimus tam Bundestago nariui pasakė Socialdemokratų partijos pirmininkui Sigmarui Gabrieliui. Partijos vadovas pasidalijo žinia su tuomečiu socialdemokratų partijos frakcijos pirmininku, dabartiniu užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu, šios partijos frakcijos valdytoju Thomasu Oppermannu, kuris rado reikalą pakalbėti su kriminalinės tarnybos vadovu.

Ta žinia pasiekė ir tuometį Bundestago narį S.Edathy. Kas apie visa tai jį įspėjo, neaišku. Buvo nustatyta, jog S.Edathy priklausančiuose kompiuteriuose išardyti kietieji diskai. Taigi įrodymai pakibo ore.

Tačiau buvęs žemės ūkio ministras prieš savaitę prisipažino, kad žinią apie įtarimus pašnibždėjo vienam socialdemokratų partijos vadovui. To užteko, kad žemės ūkio ministras H.-P.Friedrichas būtų priverstas atsisveikinti su postu, idant vokiečių valstybei nebūtų daroma žala. Buvęs ministras įtariamas paslapties išdavimu.

Kai Vokietijos kriminalinės tarnybos vadovas atsakinėjo į Bundestago narių klausimus, jis pasakė, kad socialdemokratų partijos valdytojas T.Oppermannas jam skambino.

Tačiau tam jis neturėjo įgaliojimų. Po viso to T.Oppermannas viešai apgailestavo, kad buvęs žemės ūkio ministras paliko postą. Tik tiek.

Pamoka politikams? Taip, nes politikoje nėra draugų. Yra tik interesai. Plepėjimas politikoje yra nesuderinamas su valstybės valdymu ir tarnyste valstybei.

Na, o pats S.Edathy šių metų vasario pradžioje atsisakė Vokietijos Bundestago nario mandato ir, kiek yra žinoma, pasislėpė Danijoje.

Jo tėvas Mathew Edathiparambilas yra kilęs iš katalikiškos valstiečių šeimos pietvakarių Indijoje. Patį M.Edathiparambilą tėvai kažkada išsiuntė studijuoti kunigystės į Romą. Ten studentas susipažino su pabėgėle iš tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos. Įsimylėjo. Tapo kunigu. Jo antras sūnus Sebatianas, iš pavardės išmetęs priesagą "parambil", reiškiančia "kiemas", tapo Edathy, hindi kalba reiškiančia "kairė". Kol kas jis dar tebėra socialdemokratų partijos narys.

Tai sukrėtė valdančiosios koalicijos partnerius. Negarbė? Taip. Bet jie šios problemos neeskalavo. Į viešumą buvo iškelta ir tai, kas gerai, ir tai, kas nelabai malonu.

Buvo klausiama, kiek yra pasitikėjimo koalicijoje? Apklausų dalyviai tikino, jog buvęs žemės ūkio ministras paskubėjo palikti postą.

O man atrodo, jog jis gerai padarė, tuo kaip politikas prisiimdamas ir atsakomybę.

Ar Lietuvos politikams tai yra įkandamas riešutėlis: atsisakyti posto, suvokiant savo atsakomybę bei galimą žalą valstybei ir tautai?

Beje, pastarosiomis politinio barometro apklausos duomenimis, 55 proc. vokiečių nenori išlaikytinių atvykėlių, kurie naudotųsi jų sukurtos gerovės vaisiais. Taigi, gyventojų apklausos

Šveicarijoje rezultatai vokiečių tikrai nenustebino. Veikiau pateikė lygtį: kiek piliečiai nori tos Europos Sąjungos?

Europiečiai turi nuspręsti: ką jie nori reguliuoti savo valstybėje patys, ir ką bendrai?

Ar imigrantų antplūdžiai į turtingas Vakarų Europos valstybes nėra smūgis žemiau juostos bendrai Europos politikai?

Gal ką nors ir nustebino faktai, jog pastaruoju metu žymūs Vokietijos žmonės prisipažįsta, kad stambias pinigų sumas laikė Šveicarijos bankuose ir nemokėjo jokių mokesčių. Tačiau pasirodė, kad bankų paslaptys tampa viešos: jau kelis kartus buvo parduoti kompiuteriniai diskeliai su indėlininkų pavardėmis ir indėlių sumomis.

Paviešinta, jog apie 200 mlrd. eurų iš Vokietijos yra užsienyje. Žmonės nesijaučia saugūs.

Gal todėl pastaruoju metu turtuolių atvirumas ir erzina: kuo galima pasitikėti? Pasitikėti visada galima tik pačiu savimi.