Noriu sureaguoti į žurnalistės D.Janauskaitės straipsnį "Falai ant tvorų ir sienų – nepastebimi it fantomai" ("Klaipėda", 2022 02 17).

Šis straipsnis – apie tam tikros rūšies tipų keistą pomėgį teplioti kur papuola vyriško lytinio organo kontūrus.

Aš tokių teplionių esu matęs daugybę ir įvairiose vietose.

Kai kurias tokias tepliones nutryniau ir panašiais būdais panaikinau, nes jos mane savaip glumina.

Stebina kai kurių žmonių abejingumas, nenoras pastebėti panašaus nešvankybių "meno", kuris kartais ant sienų ir tvorų bado akis ilgus mėnesius ar net metus.

Prieš keletą dešimtmečių tokios rūšies teplionių "mene" dominavo dailiosios lyties grožybių fiksavimas, o dabar šios rūšies "menas" apsiriboja vyriškų lytinių organų fiksacija.

Kodėl įvyko tokia permaina? Sunku pasakyti.

Gal čia kas nors taip supranta tą vadinamąjį vyrišką pasididžiavimą, kuriuo normalus žmogus nedrįstų nei girtis, nei didžiuotis.

Manau, kad dėl tokių teplionių ant sienų kalti dabar rodomi necenzūruoti filmai, ypač detektyvinio žanro.

Juose vyrai parodomi sugyvulėję, lyg seksualiniai eržilai, ištvirkėliai, o tokių filmų herojų leksikonas prisodrintas pašmaikštavimų vyriško lytinio organo tema.

Kas gyrėsi daug metų nežiūrintis televizijos programų, gal viso to "meno" nemato, bet tai nereiškia, kad panašaus tipo filmai nerodomi.

Dažnai pasiilgstu sovietinių laikų cenzūros įvairioms šlykštynėms filmuose ar mene.

Stebina ir mūsų aktorių, kurie dubliuoja tokios rūšies filmus, skrupulingas įvairių žodinių nepadorių pasakymų perteikimas lietuviškai. Neva norint nesugadinti kažkokio užsienietiško "meno" kūrinio.

Manau, kad greta visų kitų laisvių ir necenzūruotų filmų rodymas tam tikrai daliai jaunimo daro neigiamą poveikį, kuris paskui neigiamomis apraiškomis persikelia ir į realų gyvenimą.