Esu pasipiktinęs keturkojais, kuriuos šeimininkai kartu su savimi atsineša į prekybos centrus. Sveiku protu nesuvokiama, kaip žmonės savo gyvuosius kišeninius žaisliukus gali kartu pasiimti į maisto prekių parduotuves.

Neseniai mačiau vieną tokį veikėją su augintiniu rankose: šuo buvo purvinas, neveislinis, nemaudytas, o, sprendžiant iš šeimininko išvaizdos, keturkojis galėjo būti ir neskiepytas.
Pastaruoju metu pastebiu, kad tokie „šeimyniški“ apsilankymai parduotuvėse jau tapo mada. Ir niekam šie šuniški vizitai nerūpi. Apsaugos darbuotojams taip pat nė motais, o juk tai – higienos pažeidimas. Visur yra ženklai, draudžiantys įsinešti šunis, bet niekas į juos nekreipia dėmesio. Anarchija, kitaip ir nepavadinsi.

Dar kai žmonės nešėsi jorkšyrus, kurie yra bent kažkiek švarūs, situacija buvo pakenčiama, bet kai pradėjo tempti mišrūnus, supratau, kad ribos yra peržengtos.

Baisu eiti į parduotuvę apsipirkti, kai aplink save matai purvinus šunis. Apskritai atrodo, kad keturkojai žmonėms baigia užlipti ant galvų. Stebina ir gyventojų požiūris. Dėl manęs, visi gali nors ir miegoti su savo murzinais augintiniais, tačiau tegul nesineša ten, kur yra maisto produktų. Betrūktų to, kad kas nors šalia savęs kavinėje pasisodintų šunį ir dar atskiros lėkštės prie stalo paprašytų.

Norėtųsi, kad klaipėdiečiai pradėtų jausti ribas. Manau, kad ir prekybos centrų savininkai bei darbuotojai turėtų būti griežtesni šiuo klausimu.