Tačiau visus tuos „garbingiausius“ vizitus lydėjo itin gausi palyda, kurios atstovų elgsena ne tik atgrasi ir sulaukianti abejonių dėl teisėtumo, bet ir kelianti pasišlykštėjimą.
Pavyzdžiui, eismo sustabdymas prie restorano „Monai“ Liepų gatvėje. Daugybė vairuotojų turėjo laukti, kol gerbiamas prezidentas su žmona privažiuos prie pat durų, kad galėtų pavalgyti.
Tas tyčiojimasis iš žmonių, kurie tas lėšas sumoka į iždą... Visi stovi, nes policija eismą sustabdė, klaipėdiečių automobilių eilės rikiuojasi ten, kur eismas ir taip intensyvus.
Arogantiškai besielgiančiai Vilniaus policijai ir apsaugininkams nusispjauti, kad Naujojo Sodo ir Liepų gatvės sankryžoje žalias šviesoforo signalas dega tik 15 sekundžių. Jie įjungia savo tarnybinių mašinų signalizacijas, švyturėlius ir visus pasmerkia stovėjimui, kol „svarbūs asmenys“ išlips iš juos atgabenusių limuzinų.
Šlykštu. O po to dar stebimasi – kodėl Lietuvos žmonės nemyli savo valdžios. O dėl ko ją turėtų mylėti? Po tokių dalykų jie jos tiesiog nekenčia. Kas trukdė pasistatyti tuos limuzinus prie savivaldybės ir pėstiems ateiti į tuos „Monus“, jei jau būtent ten taip reikia?
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni į darbą ir iš jo vaikšto pėsčia – be apsaugos eina gatve, „apsiginklavusi“ rankinuku.
Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte į darbą atvažiuodavo dviračiu. Taip pat be jokių apsaugininkų ar policijos palydų.
Nuo ko gi mūsų valdžios atstovus taip akylai turi saugoti policijos brigados su švyturėliais? Nuo paprastų žmonių? Tada kokie jie tautos atstovai, jei jos taip bijo?
Atrodo, kad vis dėlto pas mus yra persistengta šiuo klausimu. Reikėtų rimtai išsiaiškinti, kiek yra tų apsaugininkų. Gal jų vis dėlto per daug? O policija turėtų eiti patruliuoti gatvėse ir gaudyti narkotikų platintojus, o ne užsiimti niekais, saugant atstovus, kurie politikoje nelabai ką reiškia.
(be temos)
(be temos)
(be temos)