VIETOJ DRABUŽIO – NUOSKAUDA

Vienoje parduotuvėje, kur galima nusipirkti ne tik maisto, bet ir rūbų, dažnai nusiperku nebrangių drabužių. Visada perku L dydžio, žinau, kad šis dydis man tinka.

Prieš kelias dienas taip pat nusipirkau trikotažinius marškinėlius be rankovių. Parsinešiau namo, išpakavau ir nustebau pamatęs, kad tai vaiko rūbas.

Nunešiau pirkinį atgal į parduotuvę ir išgirdau pritrenkiantį paaiškinimą, kad apatinių rūbų grąžinti negalima.

Bet negalima ir pakuočių atidaryti, todėl ir negalėjau įsitikinti, kad tai ne mano dydžio drabužis.

Gyvenu iš menkos pensijos, skaičiuoju kiekvieną centą, o tų vaikiškų marškinėlių neturiu kur dėti.

Suprantama, dėl kelių be reikalo išmestų eurų nemirsiu iš bado, bet jaučiuosi apgautas ir pažemintas. Didelė neteisybė graužia širdį.

Todėl noriu patarti kitiems pirkėjams: nors ir negalima, išardykite pakuotę ir įsitikinkite, kad perkate tikrai tai, ko tikitės.

Pensininkas