5G SUSUKO GALVAS

Kovą Lietuvoje dešimt kartų padidintos elektromagnetinės spinduliuotės (ES) normos. Taip į mūsų šalį atvertas kelias 5G bevielio ryšio technologijoms.

Skelbiama, kad jos, leisiančios iki 100 kartų padidinti duomenų perdavimo spartą, pas mus bus pradėtos diegti kitais metais. Telekomunikacijos bendrovių atstovai aiškina koks tai gėris – nepralaimėsime technologinių ir ekonominės gerovės varžybų. Tačiau ten, kur 5G antenos jau iškilusios, jomis džiaugiasi ne visi. Didžiojoje Britanijoje pasklidus gandams, esą šios antenos ir jų perduodamos elektromagnetinės bangos skleidžia COVID-19, jas imta deginti. Tai daryti, žinoma, kvaila. Primena industrinės revoliucijos pradžią, kai darbininkai laužė įrenginius fabrikuose ir gamyklose. Mat įrenginiai atėmė iš jų darbą. O antenos, panašu – galvą. Ir ne tik tiems, kas antenas degina. Kartais – ir tiems, kas jas bando greičiau į Lietuvą prastumti. Telekomunikacijų atstovai įnirtingai tvirtina, kad 5G ryšys nekenkia sveikatai, kitokią informaciją vadindami mitais ar gandais. Tačiau juk būtent dėl šio ryšio Lietuvoje teko padidinti ES normas, prilyginant jas galiojančioms kitur Europoje. O tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijoje priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti tarša ES, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą. Ji priskiriama galimiems kancerogenams. Susirūpinimą reiškia ir kai kurie Lietuvos mokslininkai. "Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį. Joms atsidūrus magnetiniame lauke krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu. Turiu omenyje genomo suardymą ir vėžinio kelio susidarymą", – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alfonsas Vainoras.