Trolių fabrikai Rusijoje ir Kinijoje valdo tūkstančius suklastotų socialinės žiniasklaidos paskyrų. Taip siekiama užtvindyti pasaulį propaganda ne tik tam, kad papasakotų savo atseit tiesos versiją, bet ir tam, kad žmonės apskritai nustotų tikėti tiesa, o kartu nustotų kelti klausimus apie tai, kas iš tikrųjų įvyko.

Feisbukas, daug kritikuojamas už tai, kad leido savo platformą naudoti trolių fabrikams, nustatė tam tikras taisykles, vadinamuosius bendruomenės standartus ir turi daugiausiai automatizuotą sistemą, kuri tikrina turinį naudodama algoritmus.

Ši sistema aiškiai nebuvo sukurta karo metu, kai viena šalis brutaliai įsiveržia į kitą, tyčia puola civilių infrastruktūrą, plėšikauja, prievartauja ir žudo, naudoja ginklus, kurių civilizuotas pasaulis pažadėjo nenaudoti. Tai sistema, kuri, matyt, buvo sukurta beveik tobulam Holivudo pasauliui, kuriame žmonės niekada nevartoja blogų žodžių, nereiškia pykčio ar emocijų ir daugiausia naudojama atostogų, juoko, vakarėlių ir senovės civilizacijų lankymo nuotraukoms skelbti. Deja, karas Ukrainoje toli gražu neprimena vakarėlių ir juoko.

Aš feisbuku naudojuosi daugelį metų, tačiau tik po 2013–2014 m. Maidano ir po jo sekusios Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje ir Kryme jis tapo tikrai svarbia bendravimo priemone. Feisbuke turiu savo asmeninę paskyrą (5 tūkst. draugų ir apie 3,2 tūkst. sekėjų), taip pat administruoju dar apie dvi dešimtis paskyrų, priklausančių organizacijoms ir kampanijoms, kurioms vadovauju.

Kad būtų aiškiau – aš esu žmogaus teisių aktyvistas, pastaruosius 45 metus daugiausia dėmesio skyręs Sovietų Sąjungai, o prezidentas Valdas Adamkus man suteikė Lietuvos pilietybę už darbą, padėjusį Lietuvai tapti laisva teisine šalimi. Gyvenu Vilniuje, esu Vytauto Didžiojo universiteto sovietinių ir posovietinių studijų profesorius, VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro direktorius. Be to, esu federacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, kuri Ukrainoje veikia jau daugiau kaip 32 metus, direktorius. Dabar visas mano dėmesys yra skirtas karui Ukrainoje, kuris, mano nuomone, yra 1939–1945 m. karo pakartojimas, turintis tą pačią reikšmę ir galimus padarinius.

Mano feisbuke yra ne tik minėtų institucijų paskyros, bet ir mūsų psichologinės pagalbos Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams samopomoch ir samopomich paskyros. Feisbuką naudojame savo veiklai reklamuoti, lėšoms rinkti (pvz., generatoriams Ukrainos psichiatrijos ligoninėms), reklamuojame savo įrašus, kad padėtume represijų ir karo aukoms. Praėjusiais metais savo įrašų reklamai išleidome daugiau kaip 30 tūkst. eurų, o 2022 m. vien ukrainiečių kalba sulaukėme daugiau kaip 50 mln. peržiūrų. Trumpai tariant, mes iš tikrųjų esame labai geras feisbuko klientas.

Nepaisant to, nuo lapkričio vidurio man beveik visam laikui uždrausta naudotis feisbuku, taip pat uždrausta naudotis visais susijusiais kanalais, vadinasi, negaliu reklamuoti mūsų darbo, pranešti apie tai, ką darome, ir rinkti lėšų. Vien 2022 m. materialinei pagalbai psichikos sveikatos priežiūros tarnyboms Ukrainoje išleidome beveik 300 tūkst. eurų. Dabar tai iš esmės sustojo.

Ar mes gyvename vaikų darželyje, kur jums liepiama stovėti kampe, nes „papai feisbukui“ nepatinka, kaip išreiškėte savo mintis?

Man problemų dėl feisbuko labiausiai kilo dėl karo Ukrainoje. Iš pradžių buvau įspėtas dėl to, kad skelbiau nuotraukas, kuriose buvo matyti beatodairiškas civilių objektų bombardavimas Ukrainoje. Tada buvau įspėtas, nes nukopijavau anekdotą, kuriame buvo parodytas suklastotas Rusijos propagandininkės Simonian asmens tapatybės dokumentas, sukurtas, kai FSB maždaug per 24 valandas pavyko parodyti tariamo Kerčės tilto sprogdintojo asmens tapatybės dokumentą. Visi žinojo, kad FSB „atradimas“ buvo nesąmonė ir kad netikras Simonian ID buvo tik pokštas, bet aš pažeidžiau vadinamuosius bendruomenės standartus ir gavau griežtą įspėjimą.

Praėjusių metų lapkritį buvau Kyjive, kai miestas buvo atakuotas raketomis, o viena nukrito per kelias gatves nuo manęs ir sukėlė chaosą. Emocijų apimtas parašiau: „f...king Russians are bombing again“ (bet be taškų) ir iškart buvau užblokuotas 24 valandoms, bet kitą dieną 24 valandos staiga buvo pakeistos į 29 dienas. Per savo draugą olandą bandžiau kreiptis į feisbuko direktorių Nyderlanduose, bet jis atsakė, kad turbūt kažką ne taip supratau, ir niekas nepasikeitė.

Stengiausi būti atsargesnis ir prieš pat Naujuosius metus skelbdamas vaizdo įrašą su fosforo bombomis ant Chersono perfrazavau rusų tekstą: „Jei nenorite būti išvaduoti, mes sukursime pragarą ir jus subombarduosime.“ Asmuo, pasidalijęs mano įrašu, iš karto buvo užblokuotas (mano atveju tai įvyko po kelių dienų) vėl 29 dienoms.

Kadangi man reikia feisbuko, susikūriau naują paskyrą (Robertas van Vorenas), bet kai pabandžiau paskelbti nekrologą savo draugui Viktorui Fainbergui (vienam iš paskutinių gyvų demonstrantų Raudonojoje aikštėje 1968 m. prieš invaziją į Čekoslovakiją), kuris mirė dieną prieš, pastebėjau, kad ir mano naujoji paskyra užblokuota, ir be jokio paaiškinimo, kodėl.

Kol Rusija masiškai naudojasi socialine žiniasklaida, kad sukeltų diversiją Europoje ir skleistų savo smurtinę kampaniją prieš demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, o feisbukas daro tik nedidelius žingsnius, kad pasipriešintų šiam puolimui, tokie žmonės kaip aš blokuojami už „bendruomenės standartų pažeidimą“. Feisbukas apsimeta esąs neutralus, bet iš tikrųjų remia agresorių ir blokuoja tuos, kurie bando atskleisti puolimą prieš demokratiją ir bando padėti aukoms. Ar ne laikas pokyčiams ir kad feisbukas būtų patrauktas atsakomybėn už tai, kuo jis skelbiasi esąs, – pagrindiniu šiuolaikinio pasaulio komunikacijos kanalu? Įsivaizduokite, kad jūsų telefono ryšio tiekėjas mėnesiui užblokuotų jūsų telefoną dėl to, kad pasakėte keletą nemalonių žodžių arba susipykote su savo vyru ar žmona? Ar mes gyvename vaikų darželyje, kur jums liepiama stovėti kampe, nes „papai feisbukui“ nepatinka, kaip išreiškėte savo mintis?