Ar Laplandijos premjeras gelbės marinamą Eltą?

Pamažu aiškėja, kodėl Premjeras Algirdas Brazauskas taip aršiai vengė laikinosios Seimo komisijos sudarymo, kuri būtų tyrusi jo šeimos biznio reikalus.

Griebtasi net koalicijos partnerių šantažo: „Pamėginkite užsiundyti ant manęs komisiją - pasitrauksiu iš Vyriausybės su visa partija. O tada - nauji Seimo rinkimai, kuriuos nežinia kam pavyks laimėti. Arba liks jums skysta koalicija su suskaldytais liberalcentristais, kurių lyderis jau išnagrinėtas Seimo komisijoje“.

Parūpo viešbutis

Artūro Zuoko pavyzdys geriausiai atspindi, koks galėjo būti Premjero likimas po Seimo komisijos išvadų. A.Zuokui nepasitikėjimą jau pareiškė ir jo partneriai sostinės taryboje socialliberalai.

Seimo komisija nustato ne teisinį, bet politinį įvykių vertinimą. Pasekmės - politikas be posto. Tiesa, dar lieka galimybių nesėsti į Lukiškes, nes teismui reikia kitokių įrodymų.

Šeštosios vyriausybės nariai ekonomikos ministras Julius Veselka ir buvęs Premjeras Adolfas Šleževičius jau patvirtino tai, ko Seimo laikinajai komisijai būtų užtekę apkaltinti A.Brazauską viešųjų ir privačių interesų painiojimu.

Dar būdamas Lietuvos Prezidentu A.Brazauskas kišosi į „Draugystės“ viešbučio privatizavimo reikalus. Jis, anot J.Veselkos, pasirūpino, kad viešbutis nepatektų į privatizaciją už čekius. O, pasak A.Šleževičiaus, A.Brazauskas pasistengė, kad „Draugystė“ atitektų prezidentūrai.

Teisme abiejų politikų liudijimai gali būti sumalti į miltus, nes abu turi savų sąskaitų su A.Brazausku. Vienas atsisakęs ministro portfelio dėl nesutarimų su tuometine valdančiąja socdemų dauguma privatizacijos klausimais, kitas Prezidento pastangomis tiesiog išstumtas iš Premjero posto. Nors Seimo dauguma tada dar bandė ginti savą Ministrą Pirmininką A.Šleževičių, atsiėmusį asmeninį indėlį akcinio inovacinio banko bankroto išvakarėse.

Dovanėlė iš Strasbūro

1996-aisiais A.Brazauskas neleido Premjerui A.Šleževičiui apsiginti per teisėsaugos institucijas, ko dabar išsireikalavo dėl savęs.

Po to prokuratūra A.Šleževičiui iškėlė bylą, kurioje jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba. Byla kelerius metus klaidžiojo po teismus, ekspremjeras nebuvo nei nuteistas, nei išteisintas. Vėliau kaltinimų atsisakė pati prokuratūra.

O Strasbūro teismas priteisė iš Lietuvos sumokėti A.Šleževičiui 30 tūkst. litų žalos atlyginimo bei 70 tūkst. litų advokatų išlaidų. Teisėjai nusprendė, kad Lietuvos valstybė pažeidė savo piliečio teises, numatytas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje. Šis straipsnis numato piliečio teisę į teismą per pagrįstus laiko terminus.

A.Brazausko pasirinktos gynybos teisingumą patvirtino eksprezidento Rolando Pakso byla. Pastarasis apkaltintas Seimo ir net Konstitucinio Teismo šiurkščiais pagrindinio šalies įstatymo pažeidimais Aukščiausiajame Teisme išvengė atsakomybės už valstybės paslapties išdavimą.

Eksprezidento advokatai ieškos teisybės Europoje, kad R.Paksas nebūtų pasodintas ant politinio baudos suolelio iki gyvos galvos - galėtų balotiruotis į pareigas, kurias užimant reikia prisiekti.

Paprasta verslininkė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jau atsakė į klausimą dėl A.Brazausko viešųjų ir privačių interesų - Premjeras nekaltas.

Kristina Brazauskienė už daugiau nei 3 mln. 300 tūkst. litų įsigijo „Lukoil Baltija“ vadovo Ivano Paleičiko, kuris tuomet pagal įgaliojimą buvo paskirtas atstovu, „ORDOS Limited“ turimas beveik 39 proc. viešbučio akcijų.

O prieš tai „Draugystės“ pastato rekonstrukcijai buvo išleista daugiau nei 11,5 mln. litų paskolos, gautos iš bendrovės „Pajaras“, kurio kapitalą valdo „Lukoil Baltija“ vadovas I.Paleičikas. Ir dar tais pačiais metais buvo gauta rekonstrukcijai daugiau nei 17 mln. litų paskola iš banko.

Pastatas pagerintas beveik už 28,5 mln. litų, o daugiau nei trečdalis jame įsikūrusio viešbučio akcijų nupirkta už 3,3 mln. litų.

Premjeras, paragintas Prezidento Valdo Adamkaus, per televiziją tautai paaiškino, kad K.Brazauskienė yra paprasta verslininkė.

Be abejo, čia atsiskleidė tik neapsakomas Ministro Pirmininko kuklumas. Jei taip sėkmingai biznį darytų visi lietuviai, Vyriausybė galėtų pašalpas, pensijas, atlyginimus kelti kiekvieną mėnesį po du kartus. Nes nebūtų kur dėti pinigų, upėmis šniokščiančių į iždą.

3 mln. litų už postą

Neseniai, pasikeitus naujienų agentūros ELTA savininkams, paprastas Lietuvos pilietis Dominykas Mertinas buvo paskirtas šios agentūros komercijos direktoriumi. Visai atsitiktinai sutapo, kad Premjeras A.Brazauskas turi anūką tokia pačia pavarde ir išvaizda, net asmens kodas toks pat.

Į Eltą po akcijų pardavimo atėjus naujiems šeimininkams, prasidėjo keisti dalykai. Visų pirma buvo užblokuota informacija kai kuriems vartotojams, pagal sutartis mokantiems už tai didelius pinigus. Į juodus Eltos sąrašus papuolė ir „Klaipėdos“ dienraštis. Naujieji agentūros šeimininkai aiškino, kad mokama informacija neteikiama dėl techninių kliūčių.

Nors Elta ignoruoja savo mokius klientus, tačiau grasina paskelbti bankrotą, jei agentūros akcijų turinti Vyriausybė neskirs trijų milijonų litų.

Naujienų agentūrą paliko beveik visi apžvalgininkai ir korespondentai, dabar ELTA kasdien vartotojams pateikia vidutiniškai 10 pranešimų apie šalies vidaus politiką.

Tačiau, nepaisant šių aplinkybių, Vyriausybės kanceliariją tenkina minimalios naujienų agentūros paslaugos, už kurias sumokama 88,5 tūkst. litų per metus. Tokio mokėjimo sutartis sudaryta iki 2008-ųjų.

Įdomu, ar Kalėdų proga A.Brazauskas padės trimis milijonais litų dar vieniems paprastiems verslininkams?