Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono planais", ko gero, galvoje turint ne ką kita, o pastarąjį elementą, buvo ne tik netaktiška, bet ir itin neatsargu.

Tačiau grupės DDT lyderis J.Ševčiukas, be abejo, žinojo, ką kalba ir ką turi mintyje tai sakydamas, gerai dar, kad kokio nors anekdoto apie V.Čiapajevą ta proga nesuskėlė, pasekmės tuomet būtų neprognozuojamos. Tad ir stebėtis turbūt neverta, kad tuoj po to jam buvo pareikštas kaltinimas diskreditavus Rusijos armiją ir už tai skirta bauda.

Dainininko paaiškinimas, esą jis visais laikais buvo prieš bet kokį karą bet kurioje šalyje, teismo, akivaizdu, neįtikino. Tad rokeriui, anot M.Martinaičio personažo Kukučio, "už žodį teko atsakyti kaip už daiktą".

Bet tai visiški juokai, palyginti su garsiuoju rašytoju S.Rushdie, kuris aną savaitę pradėjo ilgą "sveikimo kelią" po to, kai buvo sužeistas peiliu į kaklą ir pilvą per vieną renginį Niujorke.

Kad ir kaip būtų ciniška, bet tai viso jo literatūrinio kelio įvertinimas, ypač už "Šėtoniškas eiles" (kurias itin retas tipas, pasirengęs autorių nudėti dėl tariamo ar tikro islamo įžeidimo, buvo bent jau vartęs). Bet kas gali būti dar geriau? S.Rushdie liko gyvas, dar labiau saugomas, o svarbiausia – pagaliau apie jį išgirdo potencialūs skaitytojai, tai rodo išaugęs jo knygų pardavimas.

Peiliu švaistęsis išpuolio "herojus" 24 metų H.Mataras kategoriškai neigė bet kokius kaltinimus dėl pasikėsinimo nužudyti. Nuo kruvinos iniciatyvos atsimetė ir Irano valdžia, nors būtent jų ajatola R.Khomeini kažkada paskelbė fatvą, kurioje paragino musulmonus nužudyti rašytoją ir pažadėjo didelį prizą.

"Niekada niekuo neprisipažinkite." Argi ne taip būsimuosius šnipus KGB mokykloje mokė garsusis britų žvalgybos perbėgėlis K.Philby, kaip niekas kitas suvokęs atominę žodžio galią?