BESIKASANT CHRONIŠKĄ GODULĮ

Jaučiate jėgą? Per penkerius metus šeimų, kurių metinės pajamos viršija 135 tūkst. eurų, Vilniuje padaugėjo net 45 proc. Blyn, gyvena žmonės. Čia ta suma pateikiama jau atskaičius mokesčius, matyt, kad likusi Lietuva nenuvirstų nuo taburetės.

Mūsų sostinė džiūgauja: įkrėtėme ir Talinui, ir Rygai – net ir Baltijos sesių centrams vilnietiško gyvenimo stebuklai tapo egzotika. Taline tokių chronišką godulį besikasančių šeimų gausėjo tik 36 proc., o Rygoje – 33 proc.

Sotų ir laimės pritvinkusį Vilnių gali sveikinti visa Vidurio bei Rytų Europa, mat šiame regione mūsų sostinė pagal pinigais prisirpusių šeimų skaičių yra 19 vietoje.

O kaip kiti LT miestai?

Na, jau čia lietuviškai kukliau. Kaunas šiame piniguočių sprinte atsidūrė 53 vietoje, o Klaipėda – išvis 83-ia.

Apie miestelius, kaimus ir klonius žinių visai nepateikiama. Matyt, likusioje Lietuvoje tokių vietovių apskritai nėra.

Ar galima įsivaizduoti, pavyzdžiui, šeimą iš Kaltinėnų, gaunančią 135 tūkstančius per metus, tai yra 11 tūkst. eurų per mėnesį? Ir dar po to, kai sumokėjo pajamų ir "Sodros" mokesčius.

Net apklausą apie tokias sumas ten atlikti būtų sudėtinga, nes už nekuklius klausimus Žemaitijoje gali greitai gauti į lempą.

Na, bet labai stebėtis gal ir nėra ko, nes situacija realiai atspindi sostinės biurokratijos išvystytą atskirties doktriną: kuo labiau Vilnius atsiribos nuo likusios Lietuvos, tuo bus geriau: mums – viską, jiems – vaflį.

Čia tokia centralizuotos kleptokratijos koncepcija – likusi teritorija darbuojasi Olimpo gerovei. Visai, kaip Pchenjane: jūs dirbkite, mes padalinsime "visiems po lygiai".

Ir dar iš tribūnų šitie veidmainiai vapa apie rūpinimąsi regionais. Tokio pederastinio apsimetinėjimo, kai mažuma žagina daugumą ir visa tai vadina meile tėvynei, tauta dar nematė.