Viena visuomenės apklausa (sunku pasakyti, objektyvi ji ar ne), parodė, esą apie 16 proc. Lietuvos piliečių neketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tik 16 proc.? Regis, su šiuo skaičiumi buvo gerokai persistengta, kaip ir su Lietuvos gyventojų skaičiumi.

Paprastai į rinkimus Lietuvoje (geriausiu atveju) ateina tik apie pusė rinkimų teisę turinčių žmonių. Taigi daugiau ar mažiau nedalyvauja lygiai tiek pat – 50 proc.

Ar ši prastą Lietuvos demokratijos būklę atspindinti tendencija pasikeis? Vargu, ypač po pastarųjų įvykių Lietuvos politikos viršūnėlėse.

Džiugu tai, kad kai kurios valstybinės institucijos pagaliau prašneko apie tai, kad Lietuvos politinis elitas išgyvena rimtą krizę. Nebandoma maskuoti niūrios realybės arba aiškinti, esą dėl visko kalta Rusija. Šiuo atveju labiau žvelgiama į savo kiemą, kuriame – labai daug piktžolių. Kita vertus, ar galima tikėtis, kad tos piktžolės bus išravėtos?

Sunku atsakyti į šį klausimą. Ko gero, vienintelis tikras ginklas prieš elito piktžoles – aktyvus rinkėjų balsas. Tačiau ar liko motyvacijos tą balsą parodyti? Ar apskritai dar liko pilietiškų žmonių Lietuvoje?

Susiformavo savotiškas užburtas ratas – į rinkimus ateina visokie "bičiuliai", nubalsuoja už savo "bičiulius" ir tada tvarkosi savo asmeninius reikalus, žinoma, valstybės sąskaita. Arba ateina tokie, kuriems tebeatrodo, kad už kiekvieno kampo tebetūno meška, pasiruošusi juos suvalgyti.

O tie, kurie nebalsuoja, yra priversti ketverius metus kęsti "bičiulių" ir "patriotų" valdymą. Ir per tuos ketverius metus tie žmonės dar labiau nusivilia, o neretai ir išvažiuoja, nes situacija ne daug kuo pasikeičia.

Ką daryti? Galbūt eiti į rinkimus ir ieškoti sąrašuose tų, kurie kažką reikšmingo pasako. Tik ar tokių dar yra?