BOLŠEVIKINĖS LYGIAVOS PLANAS

Gyventojai antrą kadenciją baiginėjančios Prezidentės darbą įvertino aštuonetu, o vykdytą užsienio politiką – septynetu. Bet čia dar turbūt iki istorijos su "Spartanu". Dabar vidurkis veikiausiai būtų mažesnis, bet kam tai rūpi, kai prezidentūrą apsistumdydami ir apsikandžiodami jau matuojasi kiti pretendentai. Daug pretendentų. Ir kiekvienas yra tikras, jog būsiąs geras, geresnis ir geriausias. Ypač tie, kurie garsiausiai rėkia.

Tik jie dar nežino, kad rinkėjų nuotaikos, o ir sprendimai anaiptol nėra prognozuojami, kaip juos bando įtikinti kai kurie viešųjų ryšių veikėjai. Bet tebūnie, tegul tie pretendentai tiki, neatimkite iš žmonių vilties, kaip kokie nors sveikuoliai, pasiryžę išplėšti vienintelį kalėdinį saldainį iš vaiko pirštų.

Beje, uolūs ir dori piliečiai vilties niekada neatima. Net iš kandidatų į prezidentus. Nors su pačiais jais elgiamasi priešingai. Ir tas psichologinis, emocinis, mokestinis ir diktatorinis teroras ypač intensyvus pastaruosius dvejus metus. Baisiausia, kad visa tai kęsti teks dar tiek. O, regis, jau išsemti visi kantrybės aruodai – socialiniai eksperimentai virto neterminuotais streikais, grasinama ir visuotiniais mitingais bei eitynėmis.

Bet "valstiečiai" dabar kantrūs, beveik kaip mužikai T.Blindos laikais. Jie geba negirdėti jokios kritikos dėl priveltų klaidų ir silpnapročiams būdingų nesąmonių. Taip jų veiklą įvertina rinkėjai.

Tačiau tai – apgaulingas vaizdas. "Valstiečių" veiksmai anaiptol nėra nekoordinuoti, nelogiški ir nekonkretūs. Savo žudančiomis reformomis diegdami bolševikinę lygiavą (o kaip dar pavadinti etatinį mokytojų apmokėjimą?), jie metodiškai ruošiasi naujai kadencijai, kur vėl tikisi tapti dauguma. Todėl savo "dovanomis" iš valstybės iždo jie ir pataikauja niekada nedirbusiems pašalpiniams, kurių armija 2020-ųjų rinkimuose turės tapti tų pačių "valstiečių" smogiamąja jėga.