DAR KARTĄ TA PAČIA TEMA

Visuomenė laisvėja, ir ačiū Dievui. Žinoma, dėl kai kurių teisių dar tenka ir teks pakovoti. Bet iš istorijos žinome: iš pradžių buvo iškovotos juodaodžių, vėliau – moterų, vis dar kovojama dėl seksualinių mažumų teisių. Kaip anksčiau atrodė nenatūralu, kad kitos odos spalvos žmonės lankytųsi toje pačioje kavinėje ar naudotųsi tuo pačiu tualetu, taip dabar atrodytų nenatūralu, jei taip nebūtų.

Kaip anksčiau atrodė nenatūralu moterims viešai reikšti savo nuomonę (ypač – nesutampančią su vyrų) ir balsuoti, taip dabar atrodo nenatūralu to nedaryti. Kaip anksčiau atrodė nenatūralu ir nereikalinga ginti vaiko teises, taip dabar atrodo nežmoniška į jas neatsižvelgti. Kaip dabar atrodo nenatūralu leisti tuoktis tos pačios lyties atstovams, taip ateityje greičiausiai atrodys nenatūralu to neleisti.

Paskui greičiausiai dar teks pakovoti už tai, kad imigrantai – irgi žmonės. Ateis laikas, kai turėsime suvokti, kad jie – lygiai tokias pačias teises turintys asmenys, kaip ir mes. Kad jie turi teisę pretenduoti į tas pačias darbo vietas, kaip ir mes, gali skųsti teismui darbdavio sprendimus jų nepriimti į darbą. Kad ir jiems priklauso lygiai tokia pati sveikatos priežiūra, o jų vaikams – nemokamas ugdymas vaikų darželiuose ir mokyklose.

Visuomenė liks susiskaldžiusi, su kitokių getais. Ten neretai brandinamos idėjos, kaip atkeršyti šių getų gyventojų tinkamai nepriimančiai daugumai.

O jei liksime įsispraudę į nepakantumo rėmus, pikti ant kitokių nei mes, kentėsime ir patys. Visuomenė liks susiskaldžiusi, su kitokių getais. Kokios nuotaikos dominuoja tokiuose getuose, matome iš Prancūzijos, dabar – jau ir Vokietijos patirties. Ten neretai brandinamos idėjos, kaip atkeršyti šių getų gyventojų tinkamai nepriimančiai daugumai. Jei atmesime, nepriimsime kitokių, vėliau patys ragausime karčius to vaisius.