Rusijos ekonomika yra apie 11 kartų didesnė nei Ukrainos, o tai leidžia jai skirti daugiau resursų karo reikmėms. Rusijos karinės ir saugumo išlaidos 2024 metais siekė 174 mlrd. eurų (~9 proc. nuo BVP) – reikšmingai daugiau nei 53 mlrd. eurų, kuriuos krašto apsaugai skyrė Ukraina (~30 proc. nuo BVP). Įdomu tai, kad Rusijos karinės ir saugumo išlaidos yra beveik tokio pat dydžio, kaip visa Ukrainos ekonomika (176 mlrd. eurų), tad be reikšmingos sąjungininkių paramos jos galimybės laimėti ginklavimosi varžybas su Rusija yra itin menkos.

Atlaikyti tebesitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainai reikšmingai padėjo karinė ir finansinė sąjungininkių parama. Tačiau šiais metais paramos srautas iš JAV, kuri buvo didžiausia rėmėja, išseko, tad didesnė atsakomybė krito ant ES bei kitų demokratinių Europos valstybių pečių. ES turi resursų, nes jos ekonomika yra kone dešimt kartų didesnė nei Rusijos, tačiau trūksta ryžto. Kuo toliau šalis yra nutolusi nuo Rusijos – tuo mažiau ji skiria paramos Ukrainai. Pavyzdžiui, mažytė Danija skyrė daugiau paramos nei Prancūzija, o Baltijos šalys – daugiau nei Italija ar Ispanija. „Per vėlai ir per mažai“ – toks apibūdinimas kone taikliausiai apibūdina demokratinių Europos šalių veiksmus kalbant apie paramą Ukrainai. Resursų yra, bet jie yra skiriami vėžlio ar net sraigės žingsniu, o tokie veiksmai tik drąsina Rusiją tęsti karą.

Rusijos karinės ir saugumo išlaidos yra beveik tokio pat dydžio, kaip visa Ukrainos ekonomika (176 mlrd. eurų), tad be reikšmingos sąjungininkių paramos jos galimybės laimėti ginklavimosi varžybas su Rusija yra itin menkos.

Europos apsnūdimą ir neryžtingumą puikiai iliustruoja „Rheinmetall“, didžiausios ginklų gamintojos Europoje, akcijų kainos dinamika. Prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, „Rheinmetall“ įmonės vertė šoktelėjo santykinai nedaug, o 2022 m. pabaigoje buvo pradėjusi kristi. Nepavykus Ukrainos kontratakai 2023 m. pabaigoje vėl buvo stebimas akcijų kainų šuolis, tačiau didžiausias (ir tebesitęsiantis) šuolis buvo stebimas pastarąjį pusmetį – po to, kai JAV rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas. Europa pagaliau suprato, kad ne JAV, o ji pati nuo šiol bus atsakinga ne tik už savo, bet ir už Ukrainos saugumą. Tad Europa užsibrėžė ambicingą planą sparčiai didinti investicijas į krašto apsaugos sritį. Tiesa, tą suprato ne visa Europa, nes reikšmingai investicijas į krašto apsaugą pagrinde didina šalys į rytus nuo Reino upės – Vokietija, Lenkija, Baltijos šalys, Skandinavija. Kitos šalys, tokios kaip Prancūzija ar Italija, labiau remiasi kalbomis, o ne darbais, o Ispanija net yra pareiškusi, kad jai nėra prasmės didinti išlaidas krašto apsaugai, nes Rusijos kariai per Pirėnų kalnus neateis.

Europa taip pat akcentuoja ekonominių sankcijų svarbą, tačiau tenka pripažinti, kad jų poveikis Rusijos ekonomikai menksta. Sankcijos yra stiprios tiek, kiek yra stipri jų silpniausia pusė, o Rusija randa vis naujų būdų jas apeiti. Tuo tarpu ES bandymai užkamšyti skyles kartais primena bėgimą paskui nuvažiuojantį traukinį. Be to, Rusija iš esmės perorientavo savo ekonomiką iš Vakarų į Rytus, sumažindama savo priklausomybę nuo ES ir didindama ją nuo Kinijos. Jei prieš karą apie 40 proc. Rusijos importo sudarė Kinijos prekės, dabar šis skaičius viršija 80 proc. Praktikoje beveik viskas, ko reikia Rusijai, ateina iš Kinijos arba per Kiniją. Be to, atsiskaitymai tarp Rusijos ir Kinijos vyksta ne JAV doleriais ar eurais, bet Kinijos juaniais, o tai jau yra už Vakarų valstybių sankcijų radaro ribos. Vadinamasis šešėlinis laivynas taip pat plukdo naftą didžiausiems Rusijos energetikos pirkėjams – Kinijai, Indijai ir Turkijai. Štai kodėl šiandien geriausia sankcija yra tiesioginis Ukrainos rėmimas – tiek pinigais, tiek karine technika, tiek dronais.

Rusijos priklausomybė nuo energetinių bei kitų žaliavų eksporto yra jos Achilo kulnas. Smukus naftos kainoms, energetikos išteklių eksportas generuoja gerokai mažesnes pajamas nei pirmaisiais karo mėnesiais – jeigu anksčiau Rusija gaudavo virš milijardo eurų per dieną, dabar ši suma tesiekia 500 mln. per dieną. Tai vis dar labai daug, bet ne tiek, kad šalis galėtų dar labiau didinti finansavimą tebesitęsiantiems karo veiksmams.

Rusijos ekonominė padangė niaukiasi, bet ji vis tiek išlaiko lūkestį, kad dar gali pasiekti karinę pergalę – arba karinėmis, arba diplomatinėmis priemonėmis. Ir tai nemaža dalimi yra demokratinių Europos valstybių neryžtingumo rezultatas.

Rusijos biudžeto deficitas šiais metais kol kas yra rekordiškai didelis. Be to, šalies viduje stiprėja ekonominiai disbalansai – spaudžia infliacija, darbuotojų trūkumas, menkos privataus kapitalo investicijos bei ribota prieiga prie naujausių technologijų. Vis didesnį nerimą Rusijai kelia ir ženkliai išaugusi priklausomybė nuo Kinijos – trumpuoju laikotarpiu tai užtikrina Rusijai tam tikrą užnugarį, tačiau ilguoju laikotarpiu ši priklausomybė gali tapti silpnąja jos grandimi. Galima teigti, kad Rusija tam tikra prasme tampa Kinijos ekonomine kolonija – ji teikia Kinijai pigias žaliavas mainais į lojalumą ir Kinijos pramoninių prekių pirkimą. Rusijos ekonominė padangė niaukiasi, bet ji vis tiek išlaiko lūkestį, kad dar gali pasiekti karinę pergalę – arba karinėmis, arba diplomatinėmis priemonėmis. Ir tai nemaža dalimi yra demokratinių Europos valstybių neryžtingumo rezultatas.

Europa taip pat turi padaryti savo  namų darbus ir užtikrinti, kad Europos įmonės neturėtų galimybių investuoti į Rusiją – ypač iš tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija. Nes tokiu būdu šios įmonės, o tuo pačiu ir pačios šalys, taptų ekonomiškai ir politiškai pažeidžiamos. Vis dar yra pavojus, kad po karo Europos įmonės bandys sugrįžti į Rusijos rinką ir atgauti prieš karą turėtą turtą ar gamyklas. Be to, Europa turi mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, nes likti priklausomai nuo rusiškų dujų ar naftos yra tarsi laikyti Trojos arklį savo kieme. Ne paslaptis, kad Rusija naudoja energetiką kaip ekonominį ir politinį ginklą, kuris gali būti panaudotas suskaidyti Europos vienybę. Bet svarbiausia – remti Ukrainą čia ir dabar. Tai yra tikroji „sankcija“, nes kitos priemonės, kurios yra lėtos, vėluojančios ir fragmentuotos, tikrai neduos norimo rezultato.