FEJERVERKAI: NE TIK GROŽIS, BET IR DIDŽIULĖ TARŠA

Artėjant Naujųjų metų nakčiai, vėl girdime intensyvėjančius petardų griausmus, o jų kulminacija, trunkanti apie pusvalandį naujametės nakties, nušviečia dangų įvairiomis spalvomis ir suteikia džiaugsmo fejerverkus šaudantiems ir nerimo tiems, kurie nemėgsta šio griausmo.

Fejerverkų šaudymo laikotarpis yra lydimas pranešimų apie suintensyvėjusį ligoninių skubiosios pagalbos ir traumų skyrių darbą, kadangi dešimtims Lietuvos piliečių nepasiseka saugiai iššauti šių pavojingų produktų. Pandemijos laikotarpiu, kai ligoninės dirba viršydamos savo pajėgumus, tai gali tapti ir kritine problema, kainuosiančia gyvybes.

Mažai dėmesio sulaukia kitas fejerverkų aspektas – didžiulė oro tarša jų šaudymo metu. Dažniausiai fejerverkai leidžiami naktį, todėl ryškios jų šviesos nustelbia šaudymo metu susidarančius dūmų kamuolius.

Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą?

Kokio masto tai tarša? Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad, šaudant fejerverkus, į orą išmetama 4 500 t kietųjų dalelių, tai sudaro 15,5 proc. visų automobilių išmetamos taršos, o fejerverkams vokiečiai kasmet išleidžia apie 137 mln. eurų.

Duomenų apie Lietuvoje parduodamą ir sunaudojamą fejerverkų kiekį sunku aptikti. Jei teigtume, kad lietuviai perka jų santykinai tiek pat (ko gero, ir daugiau), vien kietųjų dalelių emisija gali siekti 150–200 t, o tai prilygsta padangų gaisro Alytuje metu išmestam kietųjų dalelių kiekiui, manant, kad sudegė, kaip buvo skelbta, 2 000 t padangų. Suprantama, kad poveikis santykinai mažesnis, kadangi fejerverkų šaudymas pasklidęs visoje Lietuvoje, o ne sukoncentruotas vienoje vietoje, kaip gaisro atveju.

KTU aplinkosaugos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad fejerverkų šaudymo metu smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios pasižymi ypatingu pavojingumu sveikatai, koncentracija ore gali padidėti 5–10 kartų ir viršyti ribines vertes. Šiose dalelėse gausu sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų vėžį sukeliančių medžiagų.

Dainius Martuzevičius. / KTU nuotr.

Siekiant išvengti didelio aplinkos oro užterštumo, didžiausi Vokietijos miestai – Hamburgas, Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas ir kiti 2019 m. uždraudė naudoti fejerverkus miestų centruose.

Šiais metais dar daugiau miestų ir valstybių atsisako fejerverkų Naujųjų metų naktį dar ir dėl to, kad žmonės nesibūriuotų, stebėdami jų šou.

Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą? Juolab kad fejerverkus galima keisti lazerių ir vaizdo projekcijų kuriamais efektais.

Kol fejerverkai yra naudojami, asmenims, sergantiems kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms nepatartina pasitikti Naujųjų metų fejerverkų apsuptyje ne tik dėl triukšmo ar atsitiktinės traumos pavojaus, bet ir dėl rizikos gauti didelę taršos dozę.

Nepaisant to, kad tai trumpalaikė tarša, fejerverkų šaudymo metu sugeneruojamos kietosios dalelės prisideda prie didžiųjų miestų oro taršos. O šiandieniame pandemijos kontekste svarbu paminėti ir naujausius mokslinius tyrimus.

2020 m. spalio mėnesį Europos kardiologų draugijos moksliniame žurnale publikuota studija atskleidė, kad ilgalaikis oro užterštumo poveikis 15 proc. padidina mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičių pasauliniu mastu.

Pandemija pasibaigs skiepijant visuomenę arba susidarius kolektyviniam imunitetui, tačiau oro kokybe turime susirūpinti vis labiau, imdamiesi veiksmų apriboti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį teršalų išmetimą į aplinką.