Garbės lentos ir spygliai | KaunoDiena.lt

GARBĖS LENTOS IR SPYGLIAI

Filme „Merginos“, tapusiame rusų komedijos klasika, yra scena: šokių vakaro metu taigos kirtėjų brigadininkas nukabina nuo „Garbės lentos“ vienų pirmūnų nuotraukas, užkabina kitų. „Už ką juos nuimate? Ką jie padarė?“ – klausia pagrindinė filmo herojė, nes juk gėda – visi mato. „Tas ir yra, kad nepadarė. Neviršijo plano, ir viso gero!“ 60 metų skiria mus nuo šios gūdžiu sovietmečiu dvelkiančios kino juostos, ar „Garbės lenta“ neturėtų būti tokia pat atgyvena, kaip tie veltiniai iki kelių, su kuriais į kultūros namus per pusnis atbrenda jaunimas?

Bet ne, garbės lentos tebegyvuoja, tik gerokai modernesnės – tapo reitingais. Dukart per metus jų giljotina laukia ir mūsų mokymo kalvių: mokyklų, gimnazijų, kolegijų, universitetų. Į šią gerųjų ir blogųjų amplitudę įspraudžiami ir mokytojai: kas (ne)išmoko lietuvių, matematikos, anglų, istorijos, informatikos, kt. Gerai, jei atsiduri viršūnėje, o jei uodegoje? Čia jau kito sovietinio relikto – gėdos lentos „Spyglys“ – reikalai...

Kai žaidimas reitingais tampa tikrove – klijuojančia etiketes, skaldančia, supriešinančia, gal laikas prisiminti: tai – tik žaidimas.

Nuo 2014-ųjų, kai privatus žurnalas „Reitingai“ ėmėsi skenuoti visos šalies švietimo sistemą, netyla klausimai: ar egzaminų, testų, olimpiadų rezultatai yra tikrasis jauno žmogaus išsilavinimo požymis; ar įstojimas į aukštąsias mokyklas išties parodo mokyklos darbo kokybę; ar problemiškame socialiniame kontekste esančios mokyklos gali būti sulyginamos su elitinėmis? Ir t.t., ir pan. Dar daugiau klausimų kyla dabartinėje situacijoje. Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos metu, hibridinio mokymo ir mokymosi grimasos, katastrofiškas pedagogų stygius, atvedęs į sprendimą leisti mokyti pedagoginio išsilavinimo neturintiems žmonėms, suteikia teisę paklausti: ar reitinguoti tokiomis sąlygomis – tikslinga ir tikslu, moralu ir etiška? Ir ką tai duoda visos švietimo sistemos efektyvinimui? Visuomenės vizijai? Ar ir mums svarbiausia įvykdyti planą (kad mokiniai gautų vien gerus įvertinimus) ir viršyti jį (kad mokiniai įstotų į aukštąsias mokyklas, o geriausia – į populiariausias studijų programas)? Jei ne – viso gero?! Kai žaidimas reitingais tampa tikrove – klijuojančia etiketes, skaldančia, supriešinančia, gal laikas prisiminti: tai – tik žaidimas.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

G.

Tas lyginimas su situacija TSRS labai vietoje, nes Lietuvą ir dabar valdo 75 metams įslaptinti arba jų vaikai ir anūkai. Todėl niekas ir nesikeičia.

Apskritai

gyvenimas - tik žaidimas. Dar yra tokių, kurie nesupranta?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS