Tai, kas mums atrodo saugus ir patikimas būdas apsaugoti savo turtą, vagims kelia tik šypseną. Profesionalai žino viską. "Jei kritai mums į akį, viskas, neišsigelbėsi", – tikina ilgapirščiai.
Apvogti labai paprasta
"Lietuvos draudimo" iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje atlikta nuteistųjų apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti vagysčių iš būstų specifiką. Apklausę 386 už vagystes kalinčius ir už tokius nusikaltimus pirma laiko paleistus ar laisvės atėmimo bausme nenuteistus asmenis, nustebo net visko matę specialistai.
Pasak bendrovės Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktoriaus Vaidoto Krencio, net 59 proc. apklaustųjų nurodė, kad apvogti būstus jiems labai paprasta. Nuo vagių neapsaugo nei šarvo durys, nei signalizacijos ir vaizdo kameros, nepadeda net pikti sarginiai šunys. "Užtenka žinoti šuns vardą arba tiesiog pasižiūrėti jam į akis, ir kelias atviras", – prisipažino vienas kalinių.
Paklausti, kodėl apvogti būstus paprasta, 57 proc. vagių nurodė, jog gyventojai imasi per mažai saugumo priemonių, norėdami apsaugoti savo turtą: spynas lengva atrakinti, plastikinius langus – išstumti, šarvo duris – nuimti nuo vyrių arba sugadinti rūgštimi, signalizacija dažnai būna nesujungta su saugos tarnyba, vaizdo kameros neveikia, o seifai lengvai išnešami. Dažnai padeda ir pačių žmonių išsiblaškymas ar noras pasipuikuoti savo turtais, kad ir garsiai apie juos rėkiant žiniasklaidoje.
"Papurški į signalizaciją makroflekso, ir ji sprogsta, kamerą užklijuoji ir eini drąsiai vogti, kartais net nereikia klijuoti – randi namie įrenginį, į kurį patenka iš kamerų perduodama informacija, ir jį išsineši", – vagysčių būdus vardijo nuteistieji.
Slėptuvės – juokingos
Gyventojų bandymai slėpti savo pinigus, dokumentus ar brangius daiktus įvairiausiose vietose ilgapirščiams kelia juoką. Jie puikiai žino, kur ko galima ieškoti. Apklaustieji nurodė, jog apie 50 proc. gyventojų pinigus ir vertingus daiktus laiko drabužių spintose, 46 proc. – seifuose, 23 proc. – lovose, taip pat mėgstamos vietos – po kilimais, šaldytuvais, už paveikslų, knygose.
Vis dėlto pastebima, kad žmonės tampa išradingesni. Pinigai užkasami, laikomi šaldytuvuose, po gėlėmis, po grindimis, stalčiuose, ventiliacijos angose, kruopose, karnizuose, garažuose, sandėliukuose.
Net jei vagys ir neras pinigų, jie pasiims kitus vertingus daiktus. Apklaustieji teigė, kad, be pinigų ir papuošalų, vertingas grobis yra mobilieji telefonai, kompiuteriai, vaizdo ir garso technika, išnešami net šaldytuvai ir skalbimo mašinos.
Mažiau ilgapirščius vilioja baldai, drabužiai ir maisto produktai. "Tačiau būna ir tokių vagysčių, kai išnešama viskas, kas įmanoma. Štai neseniai Mažeikių rajone perkraustymo įmonės darbuotojais apsimetę vagys iš moters namų išvežė net langus su rėmais", – pasakojo V.Krencius.
Nuteistieji tvirtina, kad pavogtus daiktus realizuoti labai lengva. Juos nuolat perka net solidūs verslininkai ir iš to užsidirba nemažai pinigų.
Be to, vagys turi nemažai pagalbininkų. V.Krenciaus teigimu, nemažai profesionalų nurodė, kad jų draugai – tai ne tik žmonės, su kuriais kartu einama vogti, bet ir langų montuotojai, durų gamintojai, net medicinos seserys, parūpinančioms vagišiams migdomųjų dujų.
Labai praverčia ir "nurodytojai", kurių specializacija – tik ši sritis. Jų atlyginimas priklauso nuo gyventojų turtingumo. Jei šie randa būstą, iš kurio galima išnešti maždaug 100 tūkst. litų vertės daiktų, "nurodytojui" už tai sumokama tikrai solidi suma – apie 30 tūkst. litų.
Vis dėlto, kaip prisipažįsta už vagystes bausmes atliekantys asmenys, "nurodytojo" paslaugomis naudojamasi retai. Dažnai apie būste esantį turtą prasitaria vaikai, kaimynai, giminaičiai, lieka tik nueiti ir viską susirinkti.
Savas kiemas – tabu
Mitas, kad dažniausiai vagiama paryčiais. Tuomet, kai žmonės būna kiečiausiai įmigę, švarinti būstų eina tik šios srities naujokai. Patyrusiam vagiui paros laikas nesvarbus.
Vagystės ypač populiarios savaitgaliais ir švenčių dienomis, o Naujuosius metus ir Jonines vagišiai net vadina savo profesine švente. Taip pat mėgstama vogti per Vėlines.
Dauguma apklaustųjų teigia, kad spontaniškas vagystes įvykdo tik narkomanai arba asocialūs asmenys, pamatę lengvai pasiekiamą grobį. Tikri vagys viską planuoja iš anksto. Nusižiūrėtas butas ir jo gyventojai sekami vieną dvi savaites, o jei planuojama itin stambi vagystė, tai gali užtrukti ir metus.
Pastebėta, kad vagys puikiai žino įstatymus. Profesionalas niekada neina apsiginklavęs, mat tai jau būtų ne vagystė, o plėšimas, už kurį skiriama daug griežtesnė bausmė.
Tačiau būti ramiems dėl savo sveikatos ar gyvybės, jei grįžę namo radote besidarbuojantį vagį, nereikėtų. Vagys tikina, jog trenktų žmogui pirmu pasitaikiusiu daiktu ir jį apsvaiginę pabėgtų.
"Nuteistieji aiškino, kad niekada neapvogtų savo kaimynų, nes niekada nedirbama ten, kur gyvenama", – pasakojo V.Krencius.
Naujausi komentarai