Gerumo mutacijos | KaunoDiena.lt

GERUMO MUTACIJOS

Kaip per pirmąjį karantiną didžiavomės savo šalimi ir jos žmonėmis! Kaip skleidėme gerumo virusą: paramos ir labdaros iniciatyvos liejosi tarsi iš gausybės rago, lietuviai stebino sutelktumu, išradingumu. Namai virto mažosiomis kūrybiškumo laboratorijomis: kas šeimos dovanas atrado, kas – dvasinius klondaikus, kas lavinosi, kas menus kūrė.

Antrasis karantinas – nebeatpažįstamas. Namai išblizginti, sielos katarsis patirtas, medikų ir vienas kito palaikymo gėlės languose nužydėjo, dainos balkonuose išseko – atėjo karantininės pagirios. Tiesa, specialistai įvardija kitaip: esą, per pirmąjį karantiną buvo mobilizacijos fazė, dabar – išsekimo.

Tik labai jau keistas tas išsekimas: tautiečiams užteko jėgų ir akropolių, ir savivaldybių užkardų šturmui, ir gausioms šventinėms užstalėms. Net ir vaikiško zefyrų testo neišlaikėme – neatsispyrėme momentiniam pasitenkinimui. Ir gerumas kažkur išgaravo. Mutavo į mokslininkams neatpažįstamą formą (o jie išties yra įrodę, kad žmonių gerumas priklauso nuo tam tikro geno – turintieji jį dažniau demonstruoja altruizmą, pasirengimą padėti aplinkiniams).

Karantininėje tikrovėje tampame panašūs į aptvare uždarytus sarginius šunis: kuris pirmas pragrauš vieloje skylę ir ištrūks į laisvę?

Per antrąjį karantiną solidarumą pakeitė susiskaldymas, altruizmą – egoizmas, palaikymą – priešprieša. Net Bažnyčia, turinti raminti ir stiprinti dvasią, supykdė. Vyskupų konferencijai paskelbus leidimą atnaujinti Mišias su tikinčiaisiais, Lietuvoje tikru Kapitolijumi padvelkė... Užteko pusdienio aštraus visuomenės protesto, ir Bažnyčios hierarchai atšaukė sprendimą.

Karantininėje tikrovėje tampame panašūs į aptvare uždarytus sarginius šunis: kuris pirmas pragrauš vieloje skylę ir ištrūks į laisvę? Ir urzgiame viskuo nepatenkinti. Pradėjo skiepyti – kodėl pirma šiuos?! Remia verslą – kodėl ne anuos?!

Nepasitikėjimas apnuodijęs atmosferą ne mažiau nei koronavirusas, kuris dar ilgai laikys mus įkaitais. Ekspertai prabilo, kad ir kitas šaltasis sezonas gali tapti ne mažesniu išbandymu, nes visiems vakcinos iki rudens neužteks, nekalbant apie galimas viruso mutacijas. Tai kaip tada mutuos mūsų gerumas?

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Klausimų jau nekyla. Tai - diagnozė

Iš kur nebus mutacijos, kai juoda vadinama baltu, baltą - juodu, žydrą - teisingu ir t.t.

saulius to kovidedu skiepelis

Tai kad i lankas GAIDY parašei dabar net seniunijas atskyrė ka jau ten kalbėti apie akropolius tau ubagui paliko akropoli nes jiem reikia pinigėliu o tu vaivorikštini net namuose turi sedeti nuo nauju metu ir dar ilgai sėdėsi asilo galva Ir apie kokia čia kova karantina kalbi asile tu asile taip ir stipsi asilu O Veryga turbut tau i barščius priiiii šiii ko GAIDY kad toks nervuotas nieko pakentėk lietuviškas šizofrenike greit žolytės nusipirksi tame akropolije

Kovidėdų Skiepelis

Nežinia apie kokį gerumą ir altruizmą kalba autorė. Vieninteliai vaizdai kurie išliko iš pavasario kovido psichozės (pirmojo karantino) tai sadistiškas plikagalvės Verygužėlės snukelis (iš vidaus kankinamas beprotiško troškimo kontroliuoti žmones) ir krūva Karvauskio ch o lopų, it karvių banda baubiančių :" VYSKĄ VYSKĄ UŽDARYKIT, VYSKĄ VYSKĄ UŽDRĄUSKYT AKRUOPUOLY UŽDARYKYT." O altruizmo tada buvo mažai. Na taip, pasitaikydavo pamaivų, kurios feisbuke įkeldavo selfiuką su kauke ir pirstelė davo kažką apie pilietiškumą. Dar kokia vietinės reikšmės žvaigždutė pareikšdavo esanti izoliacijoje
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS