Į posėdį susirinko 27 specialistai. Jie privalo sugalvoti ką nors išmintingo. Juk negali būti, kad tiek intelektualių, išsilavinusių, patirties ir atsakomybės nestokojančių nieko naudingo nesugalvotų. Juk jei nusprendė susirinkti, tai, matyt, buvo įsitikinę, kad ką nors sugalvos ir po kurio laiko vartotojams bus galima pasakyti: apsibraukite kai kurias svarbių maisto produktų kainas raudonai ir įsidėmėkite – jos bus stabilios, neatsitiks taip, kad ims ir pasikeis. Nebent sumažės.

Kokias maisto produktų kainas reikėtų apsibraukti? Dar nieko nežinome. Laukime. Laikykime netoli savęs radonus markerius. Gal greitai prireiks. Jeigu neprireiks, raudonai pasižymėsime, už ką ateityje nebalsuosime.

Tarybos nariai pabrėžė, kad ypač atidžiai stebės maisto kainų pokyčius ir siūlys sprendimus kainoms nepagrįstai augant.

Kas yra kainų pokyčiai, žinome. Tačiau žinome tik brangimo kryptimi vykstančius pokyčius ir kainų sugebėjimą didėti net kai tam nėra jokių objektyvių sąlygų.

Prisiminkime, kaip prieš keletą metų buvo kritusios pieno supirkimo kainos. Dėl to užsidarė ne vienas pieno ūkis. Kaip neužsidarys, kai žaliavinio pieno supirkimo kaina buvo mažesnė nei parduotuvėse parduodamo vandens. Tokioje situacijoje turėjo būti bent vienas teigiamas dalykas – atpigti pieno produktai. Tačiau kainų pokyčio neįvyko – pieno kaina parduotuvėje liko stabili. Mat kainos pokyčių atsiranda tik tada, kai tai naudinga visiems, bet tik ne vartotojams. Būtent taip atsitiko prieš kelerius metus labai padidėjus elektros kainoms. Tada išgirdome, kad maistą pabrangino brangi elektra. Tačiau kai elektros kaina vėl sumažėjo, maisto kainos liko tokios pačios. Vartotojams teigiamo pokyčio nebuvo.

Ar sugebės Maisto taryba pakeisti tradiciją, kai kainų pokyčiai vyksta tik viena kryptimi – nenaudinga vartotojui?