Rusų tėvynės gynėjo dienos išvakarėse į Tolmačiovo oro uostą Novosibirske atgabenta per šimtas medinių dėžių, primenančių karstus. Kas jose buvo, neverta nė spėlioti.

Vaizdą užfiksavo vietos liudininkas, įrašą paleido į interneto platybes. Tad faktas gal ir ne iš piršto laužtas.

Taigi vasario 23-ioji, nuo bolševikmečio Rusijoje paveldėta raudonarmiečių šventė, sovietų imperijos laikais privaloma buvusi ir čia, Tolimuosiuose Rytuose šįkart turbūt nebus labai linksma.

Tokia tėvynės gynėjo (rusiškas variantas) dalia – grįžti dėžėje arba su dėže prisiplėšto gėrio (čia perfrazuojant senovės romėnus).

Nors kas žino, gal guodžiant kokią nors našlę, jai priešais vaizdo kameras duos papozuoti su iš Ukrainos vogtais kailiniais (o po fotosesijos vėl paims, nes kaipgi kitos našlės?), sūnaus netekusiai mamai įteiks rankšluosčių komplektą, tortą ir saldainių, o tėtušiui (kokia būtų sėkmė!) – naują tėvyninį automobilį.

Nieko nepadarysi, toks gyvenimas. Tokia tėvynės gynėjo (rusiškas variantas) dalia – grįžti dėžėje arba su dėže prisiplėšto gėrio (čia perfrazuojant senovės romėnus).

Ir taip jau tęsiasi lygiai metus – dėžės su palaikais plaukia į Rusiją (o kiek dar negrįžta?). Tik tų dėžių skaičius visos suinteresuotosios pusės pateikia skirtingus.

Nenorėdamas per daug gąsdinti piliečių (nes problemų ir taip daugiau nei norėtųsi), didysis mažasis Kremliaus strategas-taktikas nuostolius sumenkina. Jo priešai gi priešingai – suskaičiuoja kiekvieną nudobtą okupantą, tad jų sąrašas bauginančiai didis, o ir skirtumas šimteriopas, nepriklausomi žurnalistai iš atvirų šaltinių apie kiekvieną dėžę žinias tikrina kruopščiai ir kantriai. Jų skaičiai vis tiek dešimtkart didesni, nei skelbia išprotėjęs rusų vadų vadas, kuris šiandien vėl bandys įkvėpti savo kariauną minčiai, kad vis tiek visi turės kada nors mirti.