Gyventojų surašymas – kaip kultūrinės negalios atspindys | KaunoDiena.lt

GYVENTOJŲ SURAŠYMAS – KAIP KULTŪRINĖS NEGALIOS ATSPINDYS

Pasaulyje visuotiniai gyventojų surašymai vienokia ar kitokia forma reguliariai (šiais laikais, kas dešimtmetį) vykdomi jau kelis šimtmečius. Lietuvos gyventojai juose taip pat dalyvauja ne pirmą šimtmetį, o šiųmetinis gyventojų surašymas, tiesa, lyginant su prieš tai buvusiais, gerokai pakitusiomis formomis, yra jau trečiasis nuo nepriklausomybės atgavimo.

Daug kam gali kilti natūralus klausimas – "Kam reikalingi tie visuotiniai gyventojų surašymai?" Atsakymas gali būti labai kompleksiškas, bet, nesiplėtojant, paprasčiausia būtų atsakyti, kad visuotinio šalies gyventojų surašymo metu surinkti duomenys turėtų pagelbėti valstybei (visų pirma, jos institucijoms ir įstaigoms) geriau planuoti šalies vidaus, ypač ekonominį, gyvenimą. Kitaip tariant, perfrazuojant liaudies patarlę, "turi informaciją, žinai kelią". Socialinių mokslų atstovai taip pat mėgsta šiuos surašymus, nes jų duomenys duoda peno apmąstymams ir moksliniams tyrimams.

Kada duomenys patikimi?

Kita vertus, nepilni ar iškraipyti surašymo duomenys ne tik kad nepasitarnaus sklandesniam šalies gyvenimo planavimui ir taps menkaverčiai ar net beverčiai, bet dargi gali pakenti. O surašymo duomenų patikimumas tiesiogiai priklauso nuo klausimyne esamų kategorijų (atsakymo pasirinkimų) adekvatumo.

Jeigu klausimyne netaisyklingai ar tendencingai suformuluotos kategorijos, jomis paremti duomenys niekaip negali atspindėti tikrosios padėties, nes surašymo dalyviai atsidurs situacijose, kuriose bus priversti pasirinkti atsakymą (iš pasiūlytų kategorijų), kuris ne visai atitiks jų preferenciją. Kitaip tariant, bus pasirinktas įsivaizduojamai "antras geriausias variantas", kuris gali labai iškreipti tikrosios padėties vaizdą.

Kažkas galėtų įtaigauti, kad, nors tokia teorinė galimybė – panaudoti netinkamas kategorijas – visuomet lieka, atsakingoms institucijoms užsiimant duomenų apie gyventojus rinkimu jau tris dešimtmečius, sunku įsivaizduoti, kad per tiek laiko nebus apsižiūrėta ir klausimynas nebus parengtas taip, jog nebūtų prie ko prisikabinti. Nesiginčysiu dėl kategorijų, naudojamų renkant duomenis apie gyventojų amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, užimtumą, sveikatos būklę ir pan., adekvatumo. Noriu tikėti, kad šiose srityse jokių kliauzų, verčiančių abejoti duomenų patikimumu, nėra.

Ir vis dėlto, pasirodo, kad bent keliose šiųmetinio surašymo klausimyne esančiose srityse padėtis nėra tokia ideali, kokios norėtųsi. Čia turiu galvoje kategorijas, naudojamas renkant duomenis apie gyventojų etninę ir religinę tapatybes bei gimtąją kalbą. Šioje pirmojoje savo apžvalgos dalyje panagrinėsiu, kokia klausimyne pasiūla "tautybės" fronte ir kokių problemų tai gali sukelti.

Suplakta viskas į vieną

Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, yra tai, kad klausimyne ignoruojama skirtis tarp etninės tapatybės ir nacionalinės priklausomybės, jas tiesiog suplakant į bendrą sąrašą, kuriame galimas tik vienas pasirinkimas. Štai, pavyzdžiui, šalia arabas, beludis (greičiausiai galvoje turėta balučių etninė grupė, gyvenanti Afganistano, Pakistano ir Irano pasienio regionuose, bet gal ir ne...), avaras, gagauzas, uiguras, tuvis, prūsas (sic!) ir kt., tame pačiame sąraše pateikiami tokie pasirinkimai kaip afganas, alžyrietis, azerbaidžanietis, egiptietis, irakietis, jugoslavas (sic!), libietis ir kiti.

Bet juk, jei etninė tapatybė yra subjektyvus dydis, – ją galima pasirinkti ir kaitalioti (vieną kartą prisistatant kurdu, o kitą – turku, o trečią – turint abiejų etninių grupių šaknų), nacionalinė priklausomybė yra objektyvus dydis – kilmės šalies (Alžyro, Egipto, Nigerijos, Kinijos ir pan.) ne(be)pasirinksi, o pilietybė (net jei turimos kelios) taip pat riboto pasirinkimo – arba turi ją, arba ne. Tačiau bent kiek išprususiam yra akivaizdu, kad jei esi alžyrietis, irakietis ar egiptietis, tai dar nereiškia, kad esi arabas, nes, pirmu atveju, gali būti Alžyro berberas (deja, klausimynas pasirinkimo "berberas" nenumato), antru – Irako kurdas, o trečiu – Egipto koptas ("kopto" opcijos sąraše taip pat nėra). Beje, būtų smalsu sužinoti, kodėl, jei jau yra alžyrietis, irakietis ir egiptietis, klausimyne nėra tunisiečio, marokiečio, libaniečio ir kitų arabiškų šalių gyventojų pavadinimų. Jei Irako arabas turi net dvi galimybes – pasirinkti iš sąrašo "arabas" arba "irakietis", tai tunisietis berberas neturi jokio pasirinkimo.

Klausimyne numatyta galimybė pasirinkti "jugoslavas" atrodo netgi komiška, nes vargu bau, ar dar pasaulyje yra žmonių, kurie save tapatintų su kelis dešimtmečius jau neegzistuojančia valstybe, kurios teritorijoje gyveno apie tuzinas didesnių etninių grupių.

Klausimyne numatyta galimybė pasirinkti "jugoslavas" atrodo netgi komiška, nes vargu bau, ar dar pasaulyje yra žmonių, kurie save tapatintų su kelis dešimtmečius jau neegzistuojančia valstybe, kurios teritorijoje gyveno apie tuzinas didesnių etninių grupių. Viena iš jų – bosniakai. Deja, tokio pasirinkimo sąraše net nėra. Bet yra "bosnis". Kas nors galėtų pasakyti, kad bosniai – tai viena iš buvusios Jugoslavijos etnokonfesinių grupių, šalia serbų, albanų, slovėnų, kroatų (betgi sąraše yra ir kroatai, ir chorvatai) ir juodkalniečių (šie sąraše, deja, taip pat nenurodyti). Juk Bosnijos musulmonai save jau prieš tris dešimtmečius pervadino į bosniakus, palikdami bosnio kategoriją Bosnijos ir Hercegovinos gyventojams (piliečiams), neatsižvelgiant į jų entokonfesinę tapatybę, įvardyti. Kitaip tariant, bosnis yra nacionalinė priklausomybė, ne etninė tapatybė. Tad bosniu gali būti ir etninis serbas, ir etninis kroatas.

Panaši situacija ir su kitomis nacionalinėmis priklausomybėmis. Štai, sąraše be nigeriečio, nurodančio nacionalinę priklausomybę, yra kelių didesnių Nigerijos etninių grupių – joruba ir igbo pavadinimai, tačiau didžiausios šalies etninės grupės hausa sąraše nėra. Tad, jei jorubams ir igbams surašymo klausimyno rengėjai suteikė galimybę nurodyti savo etninę tapatybę, vargšams hausams tenka pasitenkinti nacionaline priklausomybe.

Pamirštos etinės grupės

Turbūt niekas neabejoja, kad Kinijoje gyvena kinai. Bet tai nacionalinė priklausomybė, o didžiausia jos, kaip ir viso pasaulio, etninė grupė yra haniai. Deja, bet tokio pasirinkimo klausimyno sąraše nėra. Čia kyla dar ir kita bėda – ar iš Taivano, kurio daugumą sudaro etniniai haniai, kilęs asmuo turėtų taip pat pasirinkti "kinas"? O ką daryti tibetiečiui, kurio etninė grupė taip pat neįtraukta į sąrašą – taip pat pasirinkti "kinas"? Čia jau turėtų ką pasakyti Lietuvos kovotojai už tibetiečių teisę į suverenią valstybę. Tiesa, viena iš didesniųjų Kinijos etninių grupių – uigurai – įtraukti į sąrašą.

Klausimyne painiavos gali įnešti ne tik atskiros kroatų ir chorvatų kategorijos bet ir chazaras bei hazara. Norėčiau spėti (bet ar pildant visuotinio surašymo klausimyną reikėtų spėlioti?), kad kažkuris iš jų yra Afganistane gyvenančios etnokonfesinės grupės pavadinimas. Asmeniškai, aš juos vadinčiau khazarais (bet tokių sąraše nėra), tad gal čia ir kažkokia kita etninė grupė. Bet, jei vis dėlto turima galvoje viena iš Afganistano etninių grupių, ką daryti žmogui, kuris yra etninis khazaras (gerai, tebūnie, hazara / chazaras), bet kartu yra ir afganas nacionalinės priklausomybės prasme?! Turbūt nereikėtų priminti, kad tokios etninės grupės kaip afganai tiesiog nėra, o be didžiųjų Afganistano etninių grupių – puštunų, Afganistano tadžikų ir khazarų – jame gyvena uzbekai, turkmėnai, balučiai, aimakai, nūristaniai ir kiti. Pastarųjų dviejų grupių sąraše nėra, tad jų atstovai, kaip antrą geriausią variantą, būtų priversti pasirinkti afganas.

Taip pat keista matyti, kad yra tokia nacionalinės priklausomybės kategorija kaip kiprietis, bet nėra Kipro graiko ir Kipro turko, nors, pvz., Kanados anglas ir Kanados prancūzas atskirti.

Tačiau bene visų linksmiausias galimas pasirinkimas yra Indijos ir pakistano (čia ne mano neapsižiūrėjimas – klausimyne naudojama būtent mažoji p) tautybės. Žinant, kad Indijos ir Pakistano santykiai yra labai įtempti, toks geopolitinis nejautrumas ir neišprusimas gali lemti klausimyną pildysiančių asmenų, kilusių iš kurios nors iš šių dviejų šalių, pasipiktinimą. Bet svarbiausia, šiose vienose didžiausių pasaulio valstybių gyvena šimtai etninių grupių, kurių kai kurios yra nelyginamai skaitlingesnės nei du trečdaliai klausimyno sąraše pateiktų etninių grupių drauge paėmus, o iš sąrašo galėtų susidaryti įspūdis, kad tai koks nors nedidelis atokus salynas. Beje, nors sąraše yra pakistaniečio kategorijos, nacionalinė priklausomybė indas nenurodyta. O kadangi sąraše yra išvardytos kelios Indostano pusiasalio etninės grupės, klausimas, ką asmeniui kilusiam iš šios pasaulio dalies pasirinkti iš sąrašo, tampa dar sudėtingesnis.

Išprusimo stoka

Šią analizę būtų galima tęsti dar ilgai, bet, tikiu, pateiktų pavyzdžių jau pakanka, kad būtų akivaizdu, jog klausimyne tautinis frontas, greičiausiai, dėl kultūrinio išprusimo stokos (kultūrinės negalios), parengtas aplaidžiai. O tai reiškia, kad čia patikimų duomenų, bent jau dalies gyventojų grupių (ypač neeuropietiškos kilmės) atveju, tikėtis neverta. O jei dar paminėsime tokį netaktą kaip sąraše esančius čigonus (tiesa, Statistikos departamentas, subartas įvairių suinteresuotų pusių, pasitaisė ir pradinį pasirinkimą "čigonas" pakeitė į "romas (čigonas)") ir gruzinus, ar tai, kad prie tautinės tapatybės priskirti jazydžiai (klausimyne užrašyta "jezidas") – religinė grupė, kurios nariai dažniausiai yra etniniai kurdai, gyvenantys Irake, tai vaizdelis tampa dar labiau liūdinantis.

Dėl tiesos, reikėtų pripažinti, kad būsimieji gautieji surašymo duomenys apie Lietuvos gyventojų tautybę gal ir nebus visiškai beverčiai – tikėtina, kad bent jau Europos etninių grupių atstovų skaičius atitiks tikrąją padėtį. Bet labai apmaudu matyti, kaip atsakingų valstybės institucijų (ir jose dirbančių valdininkų) kultūrinė negalia nulemia, kad tiek pastangų ir lėšų kainuojantis projektas, kaip visuotinis gyventojų surašymas, tampa pajuokos objektu.

Kitose dalyse panagrinėsiu religinės tapatybės ir gimtosios kalbos pasirinkimų galimybes surašymo klausimyne ir su jomis susijusius iššūkius.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

dar-parašiau komentarą,o po to pažiurėjau kas autorius

ogi krupius račius,aktyvus islamizacijos ir arabizacijos agitatorius.

vakarų europa prisižaidė,o autorius siūlo kartoti klaidas

jei pažiūrėt gugluose tos ar anos valstybės tautinę sudėtį,tai beveik visur bus 95-98% vietinių-anglijoj anglų,švedijoj švedų,danijoj danų..nors tie a la anglai,švedai,danai bus juodesni už smalą ir nemokės vietinės kalbos.autorius siūlo KRAUJO principą pakeisti TERITORINIU principu,kas ivyko vakarų europoj.tai paprasčiausia SAVIAPGAULĖ.vakarų europa akyse virsta chalifatu.

Prancūzijoje

Prancūzijoje sąvokos ' Prancūzijos pilietis" ir ' prancūzas" iš esmės reiškia tą patį. Visus Prancūzijos piliečius ,kokios kilmės jie bebūtų,vienija valstybinė prancūzų kalba. Prancūzijos valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba,nors Prancūzijoje gyvena nemažai įvairių tautinių mažumų kilmės gyventojų.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS