Koks nors mokslų ar garbės dr. pasakytų "garbės žodis". Antivakserių gretos ištirptų. Liktų prie jūros koks vienintelis tikras sektos sekėjas ir tikintų, kad maudymasis bangose žiemą suteikia vitamino Ž, o vasarą – vitamino V. Kad žemė yra kubinė, nes kitais atvejais nebūtų galima jos šone prisukti siurblio ir išsiurbti naftos. O dilgėlės žydėtų tik apačioje, kad svečiams akių nebadytų. Nes, ką gali žinoti, išdurtų.

Iš patarėjų komandų, kurios yra ypač gausios, būtų verta spausti gryną orą, kad nebereikėtų vaikščioti su kaukėmis nuo pat pirmojo karantino pradžios. Galėtume jį eksportuoti ir susikrauti gražaus pinigo. Emigrantai reemigruotų, o trečiųjų valstybių piliečiai seilę varvintų prie mūsų valstybinės sienos ir prašytų, kad būtų leista bent lydint ekskursijų vadovams paspoksoti, kokie tie lietuviško karantino vaisiai. Auga pusnyse ar žydi danguje.

Iš patarėjų komandų, kurios yra ypač gausios, būtų verta spausti gryną orą, kad nebereikėtų vaikščioti su kaukėmis nuo pat pirmojo karantino pradžios.

Visokie dr. čaplinskai ir petraičiai įsikibę laikosi kėdžių. Tokie geri žmonės praverstų net ne tik mūsiškėje, bet ir kitoje žiopčiojančioje šalyje. Kaip ir buvusi prezidentė, netyčiom pakliuvusi į įskiepių gretas, nes amžiumi pralenkė tūkstančius 80-mečių, kurie nesulaukia kaimo stotelėje autobuso. Autobuso, kuris važiuoja tik kartą per savaitę. Į vieną pusę. O į kitą grįžta kitą.

Patarėjų komandos nekomanduoja "lygiuot, kairėn, dešinėn". Ypač – "ramiai". O to "ramiai" labai prireikia žmogui. "Ramiai" pritrūksta medikams, kurie nežino, ką daryti su likusiais skiepais. Ambulancių šeima nėra tokia didelė. Nors. Jai perleidus skiepų teisę, viskas būtų už teisėtą teisėčiau: tu – man, aš – tau, jūs – mums, mes – jums.