Kad ir kokios liūtys gesino Joninių laužus, tautiečiai tebegyvena pakilia nuotaika – mėgaujasi laisvėjančiu gyvenimu ir ilguoju savaitgaliu. Dirbančių vakar reikėjo ieškoti kaip paparčio žiedo trumpiausią vasaros naktį: teoriškai galėtų būti, bet praktiškai neaptikta... Kas vieną nedarbo dieną, kas dvi prie laisvadienio prisidūrę sėdi prie kokio nors vandens telkinio, vėsinasi po stichinės kaitros. Ir vėdina savo per karantinus šiek tiek pastorėjusias pinigines. Jas, ko gero, prapūs greičiau nei galvas nuo rekordines aukštumas siekusio karščio.

Ežerai užgulti, pajūris braška per siūles, o tai reiškia viena – kainų piką. Ir verslininkų, poilsio paslaugų teikėjų, lenktynes – kuo greičiau atsigriebti už patirtus suvaržymus! Juk nežinia, ar ilgai Lietuva bebus vienintelis poilsiautojų pasirinkimas, todėl dabar reikia dirti nuo jų devynis kailius.

Nudilgė praeitos pandeminės vasaros prisiminimai... Po vieno prie ežero praleisto savaitgalio, grąžindama raktus šeimininkui, tarstelėjau: gal bent mažą stalą virtuvėje galėtų pastatyti – labai jau nepatogu maistą ruošti ant lentynėlės greta portatyvinės dviejų degiklių viryklės. Juk kiek tas stalas kainuotų? O tokia menkutė investicija kitiems poilsiautojams labai palengvintų buitį. Gavau kaip šlapiu skuduru: "Mums ir taip kainuoja šią sodybą išlaikyti!" – prokuroro tonu nukirto šeimininkas, už savaitgalio nuomą įsidėjęs į kišenę 300 eurų.

Trumpas atostogų sezonas, menki turizmo mastai, infliacija, pabrangusios žaliavos – lietuviai verslininkai turi šimtus pasiteisinimų dėl keliamų kainų.

Tuos 300 eurų už dvi dienas prie Lietuvos ežero šiemet paverčiau savaite prie šiltos Jonijos jūros. Apartamentai buvo ne tik su kerinčiu vaizdu į keliais žingsniais pasiekiamą jūrą, bet ir su maisto prikrautu šaldytuvu: graikas šeimininkas pasirūpino, kad jo svečiams iškart po skrydžio nereikėtų po parduotuves lakstyti. Sunkiai įsivaizduoju tokį lietuvio šeimininko komplimentą, nebent – su pridėta sąskaita už produktus...

Trumpas atostogų sezonas, menki turizmo mastai, infliacija, pabrangusios žaliavos – lietuviai verslininkai turi šimtus pasiteisinimų dėl keliamų kainų. Tik kai girdi juos dejuojant dėl sunkumų ir pripažįstant, kad taip, atostogos ir vėl "šiek tiek pabrango", norėtųsi, jog ir požiūris į klientą nors kiek keistųsi.