Kalėdų prasmė – rinktis ramybę, vienybę ir taiką Pereiti į pagrindinį turinį

Kalėdų prasmė – rinktis ramybę, vienybę ir taiką

Turbūt esate girdėję istoriją apie 1914-ųjų Kalėdų naktį, kai Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Vakarų fronte įvyko tai, kas iki šiol stebina istorikus. Apkasuose, skiriančiuose vokiečių ir britų karius, nutilo šūviai. Iš vienos pusės pasigirdo giesmės, iš kitos – atsakymas. Kareiviai išlipo iš apkasų, paspaudė vieni kitiems rankas, apsikeitė kalėdiniais sveikinimais ir maistu, kartu laidotuvėse pagerbė žuvusiuosius. Kitą dieną karas tęsėsi, bet ta trumpa pauzė parodė kai ką esminio: net nuožmaus konflikto metu žmogus nepraranda sutarimo, bendrystės ir taikos ilgesio.

Dovana: K. Kėvalo teigimu, Kalėdos kasmet naujai primena, kad pasaulis nėra paliktas likimo valiai, jos skelbia žinią apie Dievą, kuris pamilo žmogų ir apsilankė tarp mūsų gimdamas Betliejaus Kūdikiu. Kęstutis Kėvalas

Neramybė ir susiskaldymas

Praėjus daugiau nei šimtui metų gyvename ne apkasuose, bet neramybės ir susiskaldymo jausmas pasaulyje vėl tapo kasdienybe. Kokia svarbi žinia mūsų širdims ir protams, kad vienybė ir taika yra įmanoma! Kasmet ateinančios Kalėdos vėl naujai primena, kad pasaulis nėra paliktas likimo valiai. Jos skelbia žinią apie Dievą, kuris pamilo žmogų ir apsilankė tarp mūsų gimdamas Betliejaus Kūdikiu. Jėzus tapo Dangaus dovana, atnešdamas žmonijai tai, ką nelengva pasaulyje priimti, – ramybę, taiką ir vienybę.

Aprašyti Kalėdų įvykiai vyksta politinės įtampos, pavojaus ir baimės dėl ateities fone. Todėl kalėdinė angelų giesmė „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms“ gali keistai nuskambėti. Ir vis dėlto ji skelbia gilią tiesą apie ramybę, kylančią žmogaus širdyje. Tai vidinė tikrovė, gebėjimas nepasiduoti baimei. Ramybė kyla iš pasitikėjimo, kad gyvenimas turi prasmę, net kai mus supa audros. Ji yra vidinė atrama, kylanti iš žinojimo, kad nesi vienas. Angelų palinkėjimas žemei ramybės yra kvietimas gyventi ne su nerimu, sąmoningai pasirenkant, stabtelint ir išgirstant kitą, neatsakant piktu į pikta. Tai brangus gebėjimas šiuo triukšmingu laikui, kai konfliktas, regis, tapo įprasta būsena. Kalėdos mus moko ramybės meno neramiame pasaulyje, ne pabėgimo nuo tarpusavio įtampų, bet gyvenimo būdo, kuriame iš santykio su Dievu kyla troškimas išgirsti, priimti, susitaikyti.

Kęstutis Kėvalas

Atpažinti žmogų

Taika dažnai painiojama su kompromisu bet kokia kaina arba su silpnumu. Tačiau istoriniai pavyzdžiai, kaip tas trumpas 1914-ųjų Kalėdų paliaubų momentas, rodo, kad taika prasideda, kai kitame atpažįstame ne priešą, o tokį patį žmogų kaip ir mes. Šių dienų konfliktai nebūtinai ginkluoti, bet jie ne mažiau aštrūs: ideologiniai, politiniai, kultūriniai. Kalėdų taika kviečia ieškoti ne to, kas mus skiria, o to, kas leidžia gyventi kartu. O jei nepavyksta sutarti, tada mes sutariame, kad nesutariame. Anglų patarlė sako: „Neišpilk vandens su kūdikiu.“ Šis kūdikis yra taika, o vanduo – tai mūsų problemos, trūkumai, klaidos. Taika labai brangi, todėl pastangos jos ieškot reiškia tikėjimą, kad žmonės yra pajėgūs susitarti, atrasti sprendimus. Tai tikėjimas, kad Dievas padės išspręsti tai, kas žmogaus protui ir jėgoms neįmanoma. Taika mus veda į bendrystę, o ši – į vienybę.

Vietoj susipriešinimo

Gali susidaryti įspūdis, kad vienybė – tai visų sulyginimas ir skirtingų nuomonių nutildymas. Kalėdų žinia siūlo kitokią logiką: vienybę, kuri gimsta iš bendro žmogiškojo orumo pripažinimo. Pirmojo pasaulinio karo kareiviai Kalėdų naktį netapo vienos pusės šalininkais – jie tiesiog akimirkai prisiminė, kad priklauso tai pačiai žmonių bendruomenei. Šiandien, kai visuomenės lengvai suskyla į „mūsų“ ir „jų“, vienybė reiškia gebėjimą gyventi su skirtumais, neprarasdama bendro pagrindo. Žmonija jau ne kartą įrodė, kad gali sustabdyti konfliktą, susitaikyti. Kalėdų stebuklas, kai žmonės atpažįsta esantys vieno Dangiškojo Tėvo vaikai. Kalėdų prasmė – ne sentimentai, bet apsisprendimas rinktis taiką vietoj konfrontacijos ir vienybę – vietoj susipriešinimo. Toks pasirinkimas šiandien reikalingas ne mažiau nei prieš šimtą metų apkasuose. Vienybė nėra savaime suprantama, ji reikalauja pastangų, širdies nusiteikimo. Tačiau jos vaisiai yra nuostabūs – gebėjimas gerbti kitą žmogų ir gyventi vienybėje su kitais.

Baigiantis 2025-iesiems – Jubiliejiniams Vilties metams, Kalėdos dar kartą primena paprastą tiesą: Dievas yra su mumis. Jubiliejinių metų šūkis „Viltis neapgauna“ skelbė, kad mūsų troškimų išsipildymas remiasi ne tik savomis pastangomis, bet ir Dievo pagalba. Iš tokios vilties kyla drąsa būti ramybės nešėjais, taikos kūrėjais ir vienybės liudytojais savo šeimose, bendruomenėse ir visuomenėje. Todėl Kalėdos nėra tik asmeninė šventė – jos yra kvietimas gyventi vienybėje, liudijančioje Dievo buvimą pasaulyje. Tegul šv. Kalėdų dovana – Viltis – taps kasdieniu apsisprendimu: saugoti ramybę savo širdyse, kurti taiką santykiuose ir stiprinti vienybę mūsų krašte, mūsų mylimoje Tėvynėje! Tegul ši Kalėdų dovana lydi mus į ateinančius metus, kad pasaulyje galėtume būti ramybės, taikos ir vienybės nešėjai!

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra