KARŠČIO BANGOS EUROPOJE: KIEK MUMS KAINUOS TROPINĖ VASAROS ŠILUMA?

Termometro stulpeliui vis dažniau perkopiant 30 laipsnių temperatūrą kone kasmet užfiksuojamas naujas vasaros karščių rekordas. Klimatologai pirštu beda į vienintelį kaltinamąjį – dėl besikaupiančio anglies dvideginio šylančią planetos atmosferą. Nors šiltesnės vasaros džiugina ne vieną šalies gyventoją, visgi ekstremalūs karščiai atneša daugiau problemų nei laimės. Klimato kaitos padariniai gali ne tik paskatinti keisti savo įpročius, bet ir priversti gerokai patuštinti pinigines

Finansiniai klimato kaitos padariniai

Anglies dvideginio kiekis atmosferoje auga, nepaisant investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius ar mokslinę fantastiką primenančias technologijas, kurios geba iš atmosferos „išfiltruoti“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Nors klimato kaitos įtaką pripažįsta ne visi, skaičiuojama, kad jos sukelti tokie ekstremalūs gamtos reiškiniai, kaip ilgalaikės sausros, smarkios liūtys ar potvyniai kiekvienais metais pasauliui kainuoja daugiau nei 100 milijardų eurų. Ši suma per pastaruosius 20 metų išaugo daugiau nei dvigubai.

Neįprastos karščio bangos, kurios Lietuvą aplankė dar pačioje birželio pradžioje, dėl klimato kaitos, tikėtina, kartosis vis dažniau. Tik sulaukę tokių šaliai neįprastų orų pastebime, kad didžioji dalis šalies infrastruktūros yra tam nepritaikyta: mokyklose buvo atšaukiamos pamokos, trumpinamas darbo laikas įmonėse, didėjo išlaidos patalpų šaldymui, fiksuojami besilydantys greitkeliai ar net geriamo vandens trūkumas. Dėl šių veiksnių mažėja darbuotojų produktyvumas, o gyventojai yra priversti patuštinti pinigines norėdami atsigaivinti.

Klimato kaitos sukeliami nuostoliai dažnai nėra matomi tiesiogiai. Ilgalaikės sausros ar liūtys sumažina grūdų bei daržovių derlių. Pavyzdžiui, 2018 metų trečiąjį ketvirtį dėl neįprastų vasaros sausrų žemės ūkio sektoriaus neigiama įtaka BVP augimui siekė net 1 procentinį punktą, arba 100 mln. eurų.

Negana to, retai susimąstome, kad sausros ir karšti orai gali paveikti šalies ekonomiką ir netiesiogiai. Dar vienas pavyzdys − pernai Vokietijoje dėl karštų vasaros orų ir dėl to nusekusios Reino upės kurą gabenantys tanklaiviai negalėjo pristatyti reikiamo kiekio degalų. Ir nors rinkoje kuro kainos krito, Vokietijoje jos išliko aukštos dar kurį laiką. Įvairių prekių gabenimas upe, kuri yra itin svarbi regiono prekybai, taip pat buvo sutrikdytas. Dėl šios priežasties išaugo kainos vartotojams, o metiniam Vokietijos BVP augimui kainavo net 0.7 procentinio punkto. Panašus scenarijus, panašu, kartojasi ir šiemet.

Tikėtina, kad ir mums Lietuvoje klimato kaita kasmet kainuos vis daugiau. Netolimoje ateityje teks susidurti ne tik su buitinėmis ir lengvai erzinančiomis problemomis, tokiomis, kaip tinkamas patalpų vėsinimas ar sutrikęs geriamo vandens tiekimas. Kylantis jūros lygis koreguos geografinį kraštovaizdį, gyventojai susidurs su ilgalaikiu švaraus vandens trūkumu, o miškai vis dažniau bus niokojami gaisrų.

Vis daugiau protesto balsų

Ir nors diskusijų apie klimato kaitą Lietuvoje nėra daug, stiprėjantį spaudimą politikams jau galima matyti kitose Europos šalyse. Londono centrą neseniai paralyžiavo protestuotojai, reikalaudami valdžios skirti didesnį dėmesį kovai su klimato kaita. Tuo tarpu šešiolikmetė švedė Greta Thunberg yra atsakinga už nesiliaujančius moksleivių streikus visame pasaulyje, kuriais reikalaujama ryžtingų politinių veiksmų mažinant klimato kaitą. Dėl savo pasiekimų atkreipiant dėmesį į klimato kaitą šiais metais ji pretenduoja ir į Nobelio taikos premiją.

Deja, ryžtingi kovos su klimato kaita sprendimai dažnai yra politiškai sudėtingi. Didesni benzino ir dyzelino mokesčiai, kuriais buvo siekiama vairuotojus pastūmėti rinktis mažiau taršius automobilius, įžiebė geltonųjų liemenių protestus Paryžiuje. Per didelė mokestinė našta vidutiniam mokesčių mokėtojui tapo pagrindiniu argumentu besitęsiantiems „geltonųjų liemenių“ streikams. Išaugęs degalų mokestis ypatingai paveikė regionuose gyvenančius asmenis, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė. Kova su klimato kaita sukėlė neproporcingą finansinę žalą bei tapo nuolatinių protestų Prancūzijoje priežastimi.

Kanados politikai neseniai įvedė kiek kitokią praktiką. Jie pristatė ne tik taršos mokesčius, bet ir taršos dividendus. Taršos mokestį moka ir įmonės, ir gyventojai, kurių mokestis yra skaičiuojamas nuo jų „sukuriamos“ taršos. Surenkami mokesčiai vėliau yra padalinami namų ūkiams lygiomis dalimis ir veikia kaip finansinė parama, leidžianti gyventojams prisitaikyti: įsigyti mažiau taršų automobilį ar investuoti į pastatų energetinį efektyvumą. Ši sistema ne tik formuoja aplinkai palankų gyventojų elgesį, bet ir neužkrauna finansinės naštos.

Žalieji Europos Parlamente

Šį pavasarį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose rinkėjų skaičius buvo didesnis negu įprastai, Žaliųjų partijos beveik padvigubino savo narių skaičių parlamente. Daugelį metų buvę nuošalyje, jaunųjų rinkėjų dėka žalieji užsitikrino reikiamą vietų skaičių ir, tikėtina, taps vienu iš esminių partnerių valdančioje koalicijoje.

Žalieji, pasisakantys už naujus taršos mokesčius bei skatinantys imtis ryžtingesnių priemonių, ragins Europos Sąjungą tapti visuotiniu kovos su klimato kaita standartu. Neatmestina, kad žalieji taip pat sieks priimti ambicingą Europos Komisijos pasiūlymą – iki 2050-ųjų pasiekti vadinamąją nulinę emisiją visoje Bendrijoje. Tai reikštų drastiškus pokyčius ne tik verslui, bet ir mums, gyventojams. Neseniai vykusiame Europos vadovų susirinkime šį pasiūlymą palaikė net 24 bloko šalys.

Ryžtinga Europos Sąjungos pozicija klimato kaitos akivaizdoje dabar tėra politinės valios klausimas, kuris artimoje ateityje bus išspręstas. Tačiau kol laukiame aktyvių veiksmų iš politikų, galime tik bandyti prisitaikyti prie besikeičiančio klimato padarinių. O svarbiausia − suprasdami kovos su klimato kaita svarbą, palaikyti ateities iniciatyvas.