Nebyliams – atskira telefono linija

Per televiziją mačiau reportažą apie kurčnebylių šeimą, kurios namai sudegė, nes jie negalėjo išsikviesti ugniagesių. Norėčiau pasiūlyti naujovę. Galima būtų įvesti sutartinį kodą iš kokių šešių skaičių, kurį žinotų tik negirdintieji. Galėtų specialiosios tarnybos turėti net adresus neįgalių žmonių. Gavę pranešimą su tam tikru kodu, jau žinotų, į kurią vietą reikia skubėti. Tada gal nebenutiktų tokių nelaimių, kaip ši, kai jauna šeima su trimis mažais vaikais liko be stogo virš galvos.

Irena

Mašiną stato svetimame kieme

Gyvenu Varpų gatvės 17 name, o vienas kaimynas iš 27 namo nuolat stato tris automobilius mūsų kieme. Kol buvo tik dvi, nesipiktinome taip labai. Dabar jis jau peržengė visas padorumo ribas. Bandėme su juo kalbėti. Jis atrėžė, kad tai ne mūsų reikalas, kur yra vietos, ten ir stato. Mes už šią žemę mokame. Jei jis nesusipras, mes pasistengsime, kad jo langai būtų neskaidrūs arba ratai neriedėtų. Mandagių žodžių jis nesupranta.

Gyventoja

Dviračiai kelia pavojų

Baltijos bei Taikos prospektuose yra pėsčiųjų takai, kuriais žmonės važinėja dviračiais. Reikėtų labai ryškiai padalyti tuos takus dviratininkams ir pėstiesiems. Nes pasivaikščioti išėję senukai ir vaikai nėra saugūs. Mano pačios pagyvenusi draugė buvo sužalota dviratininko. Nors ir ne mašina, bet nuo kojų nuverčia. O senyvam žmogui tai labai pavojinga, nes kaulai trapūs, kiekvienas nugriuvimas gali baigtis lūžiais. Dar viena blogybė – šunis vedžioja be jokių pavadžių. Dviratininkai šunis aplenkia, nes gali ratą perkąsti. O senukų – ne. Kai yra pažymėta, tada galima pareikalauti, kad būtų laikomasi tvarkos.

Antanina

Dėl sukčių prarasime žmoniškumą

Kartą į duris paskambino nepažįstama moteris. Brandaus amžiaus, klausė kažkokio žmogaus, minėjo buto numerį. Ji buvo labai pavargusi, prašė leisti atsikvėpti ir atsigerti. Įsileidau, pakviečiau į virtuvę. Truputį suėmė siaubas, atsiminus kitus atvejus, kai nepažįstamos atėjūnės apiplėšdavo pensininkus. Bet ji nebuvo apsimetėlė. Pagalvojau, kokiame iškreiptame pasaulyje gyvename – juk gali žmogų tikrai ištikti bėda ir vien todėl, kad aplinkui daugybė sukčių ir plėšikų, padorus žmogus gali nesulaukti pagalbos. Namiškiai mane barė, bet aš laikiausi savo nuomonės. Kačiukus, šuniukus šeriame, o žmogui nebepadedame.

Genovaitė

Pavardes rašykime dviem kalbomis

Dėl pavardžių rašymo lenkų kalba esu nusiteikusi priešiškai. Kai aš augau, užsienio literatūros autorių pavardes mokėmės originalo kalba. Vėliau studijuojant tai labai pravertė. Dabar būtų gerai, kad užsienietiškos pavardės spaudoje būtų rašomos ir užsienio, ir lietuvių kalba, kad žinotume, koks žmogus minimas.

Onutė