Kieno vėliava brangesnė? | KaunoDiena.lt

KIENO VĖLIAVA BRANGESNĖ?

Paskutinės pavasario dienos – didžiausios įtampos metas ne tik abiturientams ir jų šeimoms, bet ir gerokai jaunesnių mokinių tėvams. Sena tradicija įpiršti atžalą geriausiai mokytojai eilinėje mokykloje yra pavirtusi į žūtbūtinę kovą dėl vietos prestižinėje ugdymo įstaigoje. Ir nors pati prestižo sąvoka šiuo atveju yra visiškai išplaukusi, dažnai susijusi su rinkodaros ar gandonešių sukurtais mitais, kasmet tūkstančiai šeimų švenčia savo vaikų sėkmę įstojus į pačią pačiausią pradinę mokyklą ar gimnaziją, o keliskart daugiau verkia likę už borto.

Beveik galėtume džiaugtis dėl nuo mažų dienų tobulėti besistengiančių vaikų. Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos. Prieš dešimtmetį mokyklos konkuravo savo orientavimusi į katalikybę. Šiandien orientuojamasi jau ne į dvasingumą, bet į lyderystę, verslumą, tiksliuosius mokslus. Kiek šie šūkiai atitinka turinį, dažnai paaiškėja suvokus, kad vaikas psichologinėje duobėje atsidūrė tik todėl, kad jo galimybės neatitinka keliamų reikalavimų.

Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos.

Ne ką mažiau ydinga tendencija atsirado it grybams po lietaus ėmus rastis privačioms bendrojo lavinimo mokykloms. Jei jos būtų prieinamos daugumai ir konkuruotų su valstybinėmis, galėtume džiaugtis. Deja, absoliučia dauguma atvejų tai tėra pelną generuojančios ir socialinę atskirtį dar labiau didinančios įstaigos. Prestižas čia matuojamas ne olimpiadų laureatais, bet mokesčio už mokslą dydžiu.

Pats metas mūsų švietimo strategams, taip mėgstantiems sekti svetimais pavyzdžiais, apsižvalgyti aplink: švietimo prieinamumas – svarbiausia debatų tema visoje Europoje. Kovą elitarizmui paskelbęs Prancūzijos prezidentas pasiryžo uždaryti Nacionalinę administravimo mokyklą. Vokietijoje aukščiausiu lygiu verda diskusijos ne tik apie prastėjančius mokinių rezultatus, bet ir apie dar griežtesnes priemones, kurios neleistų privačioms mokykloms didinti mokestį už mokslą, kad šis būtų prieinamas net ir minimalų atlyginimą gaunantiems. Svetur, regis, suprasta tikroji tiesa: prestižas – ne turėti šiek tiek elito, bet kuo daugiau išsilavinusių piliečių.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

K,

Ar Lietuva negali pasimokyti is Vokietijos?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS