Kauno pilis jau nusivožusi savo laikinąją kepurę ir pasiruošusi užsidėti nuolatinę. Tik štai dėl tos nuolatinės kepurės ir kitų pilies apdarų tebelaužomos ietys kaip kryžiuočių laikais. Keli šimtai metų praėjo, o dėl Kauno pilies tebekovojama.

Koks nors Ulrichas fon Jungingenas vartosi savo kape iš juoko, o čia vieni puola Kauno pilį, kiti gina, ir nesuprasi – kurie čia puola, o kurie čia gina. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei dabar gyventume XIV a. Taigi ta pilis apskritai nebūtų pastatyta. Vieni sakytų: statysim tik taip, ne kitaip. Kiti sakytų: nė velnio taip nestatysit, nes nieko nesuprantat, o jei statysit, mes tas statybas gyvu žiedu apjuosim, kreipsimės visur kur įmanoma.

O anie sakytų: na ir kreipkitės, labai čia mums rūpi, mes čia vieninteliai specialistai. Na, vaizdelis. Įdomu, kai kas nors po šešių šimtų metų atstatinės apgriuvusią Kauno areną, ar irgi atsiras protestuojančiųjų su transparantais "Miliūnas norėjo ne taip!" ar pan.?

Tačiau šie oponentai dar nėra patys pikčiausi. Nukamuos teismus savo nuomonėmis, tačiau tai jų teisė. Stovėti su transparantais ar juosti objektą gyvais žiedais – irgi viena pilietiškumo apraiškų. O štai ubagų karalius ir elgiasi pagal ubago psichologiją – jei kas, savivaldybę jis užims, automagistralę jis blokuos...

Na, pamenam, blokavo jis tą automagistralę jau vieną kartą. Savo nuo promilių gražiai besivartančiu kraisleriu taip užblokavo, kad fejerverkai pylėsi. Tikiuosi, nežada pakartoti. Ir apskritai kiekvieną protesto formą galima toleruoti tol, kol ji nepradeda trukdyti kitiems. Kelių blokavimas ne tik trukdo kitiems, bet ir jiems kenkia, kartais – labai.

Iš esmės tai švelnesnė terorizmo atmaina – žalos darymas žmonėms siekiant asmeninių tikslų. Tačiau ubagų karaliui nė motais. Norėtųsi tikėti, kad užtvėrus automagistralę su karalium įtikimai pasikalbės artimiausių sunkvežimių vairuotojai ir šiam noras protestuoti išsyk išgaruos.

Nes nėra čia ko vaikščiot surūgusiam kaip naginei, štai Kalėdos artėja ir jų link Kaune galima važiuoti net troleibusu. Kaune nuolat atsirasdavo kokių nors įdomių troleibusų. Tai gimtadienius juose žmonės švenčia, tai kokius bernvakarius. Sykį teko troleibuse šokti su Užgavėnių persirengėliais.

Perestroikos laikais po miestą važinėjo vadinamasis video-troli-baras, kur galėjai ir išgerti, ir pažiūrėti tuomet labai madingų "videofilmų", pvz., apie Rembo. Vėliau tas troli-baras kažkaip prarado reikšmę ir buvo parduotas baltarusiams. O dabar štai kalėdinis troleibusas su daugybe mįslingų personažų, žaidimų ir užsiėmimų.

Mįslingiausia čia "nemokamų apkabinimų akcija". Ką čia bus galima nemokamai apkabinti? Vairuotoją? Kartu važiuojančias merginas? Labai smalsu. Irgi rodomi filmai, šįsyk animaciniai. Pavadinimas "senoji geroji animacija" paprastai žymi senus sovietinius filmukus. Kaip įstabiai pasikeitė laikai! Kadais video-troli-bare išsižioję žiūrėdavom vakarietišką kino produkciją, tuo tarpu dabar – sovietinę. Krokodilas Gena nugalėjo Rembo!