Laimė su nuolaida | KaunoDiena.lt

LAIMĖ SU NUOLAIDA

Koronaviruso infekcija tarsi Sniego karalienė įšaldė dar vienas Velykas. Ledėja mūsų širdys be artimųjų apkabinimo ir be vilties, kuri klaidžioja kaip Gerda, ieškanti užkeikto brolio Kajaus ir turinti susidoroti su vis sunkesnėmis kliūtimis.

Mus ištikusi pandemija gyvenimą pavertė ištisu kliūčių ruožu, kurį įveikti, atrodytų, reikia išminties ir valios pastangų. Tačiau kai kam vietoje išminties daug labiau praverčia gudrumas, o vietoje valios – apsukrumas. Ir jei dar į šį kokteilį įmaišytas vienas svarbus ingredientas – pinigai – karantininis gyvenimas ne toks jau ir prastas.

Ta Lietuva, mėginanti tebegyventi pagal įstatymus ir atsakomybę, šiandien susigūžusi, nieko nebesuprantanti. Jai – Atgimimo žinia ir viltis, kad Dievas myli mažutėlius. Dideli patys nusiperka meilę.

Nors sakoma, kad laimės nenusipirksi, bet galimybę jaustis laimingesniais – įmanoma. Tai ką daryti, pabodus karantininiam namų areštui? Vidutinių statistinių pajamų piliečiui – sukti ratus apie daugiabutį arba triūsti už paskolą įsigyto namo kieme. O storesnės piniginės savininkui, oho, kokie horizontai atsiveria! Nori užsienių – prašom. Juk į Maldyvus dabar iškeliauti paprasčiau, nei į Palangą ar Druskininkus. Kai sąskaita banke – ne dietinė, argi problema pakloti už koronaviruso testą oro uoste ir iki 140 eurų? Užtat Kanarų salose greit bus galima susikalbėti lietuviškai, tiek tautiečių ten paspruko iš griežtų karantino gniaužtų gimtinėje.

Jei norisi tautiškos gamtos atgaivos, irgi ne bėda – įsigijai nekilnojamojo turto, ir kvėpuok sau pajūrio jodu ar jonizuotu Dzūkijos pušynų oru. Brokeriai trina rankas – per pastaruosius metus parduota rekordiškai daug sodybų. O naujai iškeptų savininkų nei savivaldybių ribos, nei burbulai varžo.

Tegul tupi tuose burbuluose paskiepyti senjorai, tegul daužiasi vienas su kitu velykiniais margučiais ir telefono ekrane pabučiuoja anūkėlius. Tokių, kuriems Lietuvoje tebegalioja karantinas, – tiek, kiek ir pavasario saulės ištirpinto sniego. Gal kur miškų tankmėje ir užsilikę... Ta Lietuva, mėginanti tebegyventi pagal įstatymus ir atsakomybę, šiandien susigūžusi, nieko nebesuprantanti. Jai – Atgimimo žinia ir viltis, kad Dievas myli mažutėlius. Dideli patys nusiperka meilę.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

senelė

Ačiū už straipsnį. Į Afriką galima afrikinės viruso atmainos atsivežti, o į Balbieriškį - ne. Į Londoną, kur knibžda tų virusų, galima, o į Marijampolę - ne.Į muziejų, kur penki žmonės salėje, negalima, į biblioteką, kur visi su antsnukiais ir keli žmonės pūpso, - ne. Policininkų neskiepina, socialinių darbuotojų - taip pat - jie matai nerizikos aplinkoje. Lietuvoje veikia kvailo susinaikinimo sindromas, kuriam talkina valdžia beatodairiškai ir įkvėptai blaškydamasi savo ribotame mastyme

SUSIJUSIOS NAUJIENOS