LAISVĖS TIEK, KIEK PAKELI

Dažniausiai, kai kalbame apie Vakarus, pradedame ir baigiame keiksnodami tenykščius politikus ar supuvusias organizacijas. Girdi, Vakarų erdvėje nėra nieko švenčiau nei Rytuose.

Štai britų politikai vienas po kito demonstruoja neįgalumą – nepajėgia perkasti, sukramtyti ir nuryti apžioto "Brexit" riešuto. Nicolas Sarkozy – ne pirmas, gal net ne paskutinis buvęs Prancūzijos prezidentas, apkaltintas finansiniais nusikaltimais. Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, andai padėjęs Kremliui prastumti "Nord Stream 2" projektą, šiandien iš to paties vamzdžio pilasi pasakiškas pajamas. Žmogaus teisių prievaizdu būti įsteigta Europos Taryba (ET) nebeįstengia susidoroti su ją iš vidaus graužiančiu "ikrų diplomatijos" vėžiu, kai už auksinius vėrinius, gurmaniškus rinkinius ar kūniškų malonumų paslaugų paketus net senosios demokratijos šalių atstovai priima korumpuotiems režimams palankius sprendimus, taip iš dalies nulemdami užsienio valstybių žmonių gyvenimą. Negana to, prieš savaitę ET pademonstravo nepagarbą savo pačios principams – prie organizacijos darbo stalo leido sugrįžti jos vertybes niekinančiai Rusijai.

Vakarų pasaulis – tai ne konkrečios organizacijos ar prezidentai. Tai vertybių erdvė. Geriausia vieta, kur šiandien galime gyventi.

Viskas supuvę toje Europoje? Kad ir kaip norėtų tokia išvada pasimėgauti melagienų skleidėjai, slapti Georgijaus juostelių dėvėtojai, šios piktžaizdės tėra problemos, kurioms Vakaruose priešinamasi stipriu imunitetu – pilietine visuomene. Tai ji paprastų Lietuvos žmonių vaidmeniu demonstruoja paramą naujos Rusijos provokacijos atakos auka paverstam Sakartvelui, renka pinigus Rytų Ukrainoje tebevykstančio karo frontui. Ji nepriklausomų teismų rankomis nuteisia buvusius prezidentus, demaskuoja ET skaidrumo problemas ar vykdo piliečių valią išstoti iš ES, kad ir kokia sunkiai įgyvendinama būtų. Ji reiškia finansinę ir moralinę paramą italų laivo kapitonei Carolai Rackete'i, kuri keliasdešimties pabėgėlių gyvybes išgelbėjo nepaisydama gresiančio kalėjimo.

Kai tai sako mūsų visų nemėgstami politikai, skamba labai banaliai, tačiau Vakarų pasaulis – ne konkrečios organizacijos ar prezidentai. Tai vertybių erdvė. Geriausia vieta, kur šiandien galime gyventi. Nepaisant socialinių problemų, korupcijos apraiškų ar populizmo penimų ar eufemizmais kalbančių politikų, polinkio į perdėtą politkorektiškumą, teisių ir laisvių kiekvienas turime čia lygiai tiek, kiek jų sugebame pasiimti.