Litvako tapatybė – tai ne tik religinis pobūdis | KaunoDiena.lt

LITVAKO TAPATYBĖ – TAI NE TIK RELIGINIS POBŪDIS

  • 1

Kaune vykusiame Litvakų kultūros forume, kurį surengė „Kaunas 2022“ ir „Atminties biuras“, renginio dalyviai gilinosi į litvako tapatybės klausimus.

„Svarbiausia – tiesa ir susitaikymas. Lankydamasis Kaune pastebėjau daugiau istorijos ženklų – bandymų pažymėti tai, kas tam tikrose vietose nutiko jo didelei žydų bendruomenei. Juk prieš Antrąjį pasaulinį karą 25 proc. kauniečių buvo žydai. Šie ženklai yra bandymas susitaikyti su tuo, kas įvyko. Pasaulyje dėl to dažnai ginčijamasi – pavyzdžiui, kai Lenkija pavertė Aušvicą valstybiniu muziejumi, kilo konfliktų dėl to, kaip jie perteikia istoriją. Manau, reikia būti atviresniems. Taip, istorija ne visada pasakojama visiškai tiksliai, bet jei bandoma ją pasakoti, ieškoti tiesos, reikia tai palaikyti“, – sakė Jeilio universiteto prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaras, profesorius Peteris Salovey.

Platesnis apibrėžimas

Psicholingvistė, Negevo Beno Guriono universiteto (Izraelis) profesorė Tsvia Walden atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien litvako apibrėžimas yra platesnis, nei įprasta manyti: paprastai litvakais buvo vadinami žydai, kildinami iš istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių, tačiau iš tiesų ši sąvoka nebūtinai turi būti siejama su gimimo vieta.

„Litvakais save vadino ir žydai, gimę Izraelyje ar Šiaurės Afrikoje. Modernioje hebrajų kalboje litvakas – tai žydas, kuris nėra hasidas. Tad apibrėžiama per supriešinimą su tuo, kas nėra litvakas. Man patinka įvairialypiškumas – kalbų, tapatybių. Tad raginčiau ne brėžti kažkokias ribas, o prisijungti. Mes visi galime būti litvakai“, – pažymėjo profesorė.

Jogailos universiteto (Lenkija) profesorius Robertas Kusekas pažymėjo, kad jį maloniai nustebino Litvakų kultūros forumo dalyviai, litvakais vadindami ne vien iš istorinės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos kilusius žydus. „Nustebau supratęs, kaip patogiai žmonės jaučiasi vartodami terminą „litvakas“ įvairiuose kontekstuose, pavyzdžiui, Pietų Afrika kaip puikus pavyzdys apie litvakų šaknų susiskaidymą. Tai tinkamas būdas elgtis“, – diskusijoje sakė prof. R.Kusekas.

„Litvako tapatybė turi ne tik religinį pobūdį – akcentuojama ir žodžio, intelektinės diskusijos svarba, emocijų vengimas. Visa tai yra litvakų tapatybės dalis, kuri leidžia juos palyginti su škotais. Litvakai yra žydų pasaulio škotai, intelektualai, žmonės, kurie gausiai emigravo iš šaltos šalies“, – kruopštų, mokslišką litvakų būdą renginyje priminė Brandeiso universiteto (JAV) profesorius emeritas Antony Polonsky.

Autonomijos siekė aktyviau

Litvakų kultūros forumo metu Kaune buvo eksponuojama paroda, kurios vienoje fotografijoje buvo vaizduojamas ir Vilniaus gubernijoje gimęs litvakas Eliezeris Ben-Jehuda, laikomas šiuolaikinės hebrajų kalbos tėvu.

Grįždamas prie litvakų sąvokos aptarimo, Jeilio universiteto prezidentas prof. P.Salovey pasitelkė vaikystėje veikusių Niujorko restoranų palyginimą: jie patiekdavo dviejų rūšių žydiškus patiekalus: košerinius arba košerinio stiliaus. Abi rūšys niekuo nesiskyrė, tik antroji nebuvo oficiali, patvirtinta rabinų. Panašiai yra ir su litvakais: kai kurie yra litvakai, kilę iš istorinių Lietuvos žemių, kiti – mokėsi litvakų stiliumi arba jį perėmė, perėmė ir jų maisto tradicijas, ir pan.

A.Polonsky, prisimindamas litvakų patirtis Lietuvoje ir Lenkijoje, pastebėjo, kad abiejose šalyse klestėjo tie patys judėjimai, sionizmas, žydų ortodoksija, tačiau Lietuvoje buvo juntamas didesnis žydų bendruomenės siekis turėti autonomiją. „Aišku, tai buvo utopija, nacionalinėje valstybėje to neįmanoma padaryti. Tačiau Lietuvoje daug toliau buvo pažengusi idėja, kad žydai turėtų valdyti save, turėtų savo ministeriją, švietimo sistemą, mokesčius ir t. t. Tai atspindi Lietuvos žydų lyderystės pobūdį“, – pažymėjo Brandeiso universiteto profesorius emeritas.

Litvakai yra žydų pasaulio škotai, intelektualai, žmonės, kurie gausiai emigravo iš šaltos šalies.

Anot P.Salovey, aptariant litvakų diasporas, skirtumų reikėtų ieškoti gilinantis ne į kilmės šalių ypatybes, o į emigravimo aplinkybes. „Manau, skirtumus litvakų diasporoje lemia ne tautybė ar etninė kilmė, o tai, kada ir kodėl šeima išvyko iš šios pasaulio dalies. Tie, kurie išvyko dėl ekonominių priežasčių, labai skiriasi nuo tų, kurie išgyveno Holokaustą. Žmonės, kurie buvo priversti išvykti dėl pavojaus gyvybei, kuriems pavyko išgyventi, o kiti žuvo – jie tą sugrįžimo, buvimo tam tikros bendruomenės dalimi idėją priima kitaip nei tie, kurie išvyko dėl ne tokių traumuojančių priežasčių.“

Pirmasis žingsnis

Kalbėdama apie litvakų, žydų praeities vertinimą, prof. T.Walden pabrėžė, kad svarbu ne tik tiesos ieškojimas, bet ir atvirumas kitam. „Pirmas žingsnis siekiant susitaikymo yra pripažinti, o ne atmesti, paneigti kitą versiją. Būkime drąsūs, tolerantiški ir aktyvūs, pasiryžę priimti vieni kitus. Man tai yra moralinis apsisprendimas ir, jei jo laikysimės, galbūt pasaulis taps geresnis“, – vylėsi profesorė.

„Kalbant apie tiesą, kito pripažinimą – svarbu pripažinti ne tiek kitą, kiek patį dalyvavimą, įsitraukimą. Šiandien daug noriai kalbame, kiek prisidedame prie klimato ar ekonominių krizių, tačiau apie sudėtingą praeitį ne visuomet kalbame noriai. Vis dėlto, kalbant apie Lenkiją, per pastaruosius 20 metų daug buvo padaryta dėl lenkų atsakomybės Holokausto metu. Antai Krokuvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, taip pat mažuose miesteliuose, kaimuose daug darbo atliko vietos istorikai, istorijos mokytojai. Tai yra pirmasis žingsnis – įsitraukimo, dalyvavimo pripažinimas“, – diskusijoje pabrėžė prof. R.Kusekas.

Gairės: Litvakai, forumas
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

istorija kartojas,

Kodel taip parupo zydams lietuva,ko zydai tikisi lietuvoje rasti,jie jau lietuva apvoge isgreze afioru pridare,ko dar nori sitie keliauninkai,izraelije jau neramu ,tai jau iesko kur prisiglausti,kodel lietuviai nesidomi savo proteviu likimais,kogel nera visur paminklai kur buvo nuzudyti zmones nuo KGB kiek ju yra ismetyti ,uzkasti prie kalejimo, kodel nemokina vaiku gerbti savo valstybes kankinius nuzudytus raudoju rankomis, o jie tik apie zydus,kiek galima cia zydams vadovauti,negi jau lietuvos nesama,tik zydu statyniniai,kur lietuviskoji zmonija,kodel istorijos uzmirstamos o puoselejeme zydu ,kuriu jau seniai jau nebera, negi lietuviskumas mire, meile tevynei,uz ka musu tevai zuvo beprasmiska,negi lietuvis visai nutautejo,

SUSIJUSIOS NAUJIENOS