Medikų sąjūdis – tarsi sarginiai šunys, arba kas už ko? | KaunoDiena.lt

MEDIKŲ SĄJŪDIS – TARSI SARGINIAI ŠUNYS, ARBA KAS UŽ KO?

Kas Lietuvos medikų sąjūdžio draugai, kas už mūsų stovi ir kas toliau?

Pareikalavo dar kartą

Kartu su Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų gydytojų rezidentų bendruomene, Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medicinos darbuotojų profesine sąjunga, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga "Solidarumas" Lietuvos medikų sąjūdis sausio 4 d. Vilniuje sutelkė daugiau kaip tūkstantį medikų, kurių daugumą sudarė jaunoji karta.

Susirinkusieji Katedros aikštėje ir prie V.Kudirkos paminklo pareikalavo permainų finansuojant sveikatos apsaugos sistemą ir valdymą, strateginio planavimo, darbo užmokesčio politikos ir kitose srityse.

Skirtingi žmonės, kad ir kokie radikalūs ir nuosaikūs jie būtų, susirinko ir civilizuotai pasakė, kad laikas pokyčiams. Mes ginčijamės ir ginčysimės, tarp mūsų bus nepasitikėjimo, bet mes rasime būdą susitarti. Tuo tikrai tikiu. Kas stovi už mūsų? Pirmiausia Gintautas Paluckas su Juozu Oleku ir Gabrielius Landsbergis su Ingrida Šimonyte ir Mykolu Majausku.

Nepriteklius ir blatas

Norėdamas išpirkti nuodėmę Sąjūdis turėtų atsižadėti bet kokių kontaktų su šiais žmonėmis.

Aš esu laimingas, susipažinęs su protingais, išsilavinusiais žmonėmis, kurie supranta medikų reikalavimus. Tik jiems nebus lengviau, kai po kažkurių rinkimų, kai jau bus valdžioje, ir mes ateisime jau po jų langais. Nuoširdžiai pažadame. Tuomet kartu su Dariumi Kaminsku ir Aurelijumi Veryga stovėsime ten pat ir reikalausime. Kaip kartu su buvusiu ministru Rimvydu Turčinsku jau užmiršę 2007 m. nesutarimus, kai buvome skirtingose barikadų pusėse, šį rudenį ėjome susitikti su valdančiaisiais.

Ir už mūsų dar stovi Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, nes siekia atlyginimų ne tik sau, bet ir dirbantiems medikams, puikiai suprasdami, kad išsibėgiojus kvalifikuotiems darbuotojams įstaigos grims į chaosą. Už mūsų stovi pacientų organizacijos, dėkojame Ievai Drėgvienei, nes niekas kitas taip gerai nesupranta, ką reiškia gydytis amžino nepritekliaus ir blato šalyje. Už mūsų stovi Santaros klinikų darbuotojai, slaugytojos ir gydytojai, kurie vis dar tiki, kad aukštos medicinos technologijos įmanomos mūsų šalyje, jeigu jas diegsi protingai bei skaidriai. Už mūsų stovi Lietuvos gydytojų sąjungos daug skyrių vadovų bei narių, nuoširdžiai palaikančių mus ir pritariančių mūsų reikalavimams. Pagaliau už mūsų stovi Lietuvos Vyriausybės nariai, kurie supranta, kad mes norime pokyčių šalyje kartu, o ne prieš kažką.

Niekas kitas taip gerai nesupranta, ką reiškia gydytis amžino nepritekliaus ir blato šalyje.

Be konfrontacijos

Kad ir kiek kainuotų laiko bei pastangų sunkiai kalbėtis tarpusavyje, mes tai darysime su valdančiaisiais.

Tikiu, kad mūsų diskusijos su Sauliumi Skverneliu, Aurelijumi Veryga, Dariumi Kaminsku, Vytautu Baku, Virginijumi Sinkevičiumi nenuėjo veltui ir nepasitikėjimą įmanoma įveikti. Matome, kas daroma gerai. Tie 10 ar 20 proc. medikams atsiranda dirbant kartu ir siekiant to paties. "Nes jei neliks kam gydyti pacientų, vargu ar bus, kas tas sauskelnes skirs ar pakeis“ (citata iš vieno leidinio). Skaitome, ministre. Ir žinome, kad dar joks Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas nėra taip griežtai pasakęs.

Taigi, į klausimą, kas stovi už mūsų, atsakau: stovime mes visi kartu.

Kas toliau? Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų lyderė Urtė Builytė yra pasakiusi, kad Lietuvos medikų sąjūdis – tarsi sarginiai šunys, kurie stebi ir saugo procesą. Mes norime viešumo ir socialinio dialogo, kuris įgauna konfrontaciją tik tuomet, kai viena pusė nenori klausytis.

Mitingas ar net streikas yra civilizuota forma. Būtų šaunu, jeigu mūsų santykiai su valdžia neįgautų Graikijos ar Rumunijos metodų, o sektų skandinaviška tradicija, kur civilizuotas spaudimas valdžiai yra ne neapykantos, o dialogo forma. Taigi, iki kovo mėnesio pabaigos mes stebėsime procesą, diskutuosime, padėsime, kiek leis mūsų žinios ir laikas, kad 2018 m. būtų sukurti teisiniai bei finansiniai instrumentai sveikatos sektoriaus finansavimui didinti, medikų baziniam atlyginimui, paslaugų ir darbo jėgos planavimui, skaidriai tinklo pertvarkai, kaštų ir naudos analizės atsiradimui, medikų mokymo procesui. Daugybę darbų galime nuveikti tik kartu.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

virginija

pritariu Vytautui, nereikalingas mums Oleka, kuris jau dviejose minsterijose subinę šildė ir tesugebėjo auksiniais šaukštais apsirūpinti, būdamas sveikatos ministru nieko, visiškai nieko nepadarė, kad sistema sveiktų, tose gretose mačiau ir Vinkų, kuris ypač gerai išmano subordinacijos principus, kategoriškas , orus , bet mąsto siaurai, nagai visada atsukti buvo tik į Santaros ligoninės interesus. Gabrielius ir Mykolas nėra medikai, jie daug ko nesupranta, bet bent jau atvyksta į rajonines gydymo įstaigas, žino, iš kokių lėšų(rezervo) galima pakelti atlyginimus, koks jų elgesys bus toliau ir ar tikrai jie nuoširdžiai rūpinasi sveikatos apsaugos problemomis, o ne tik kraunasi politinius dividentus sekančiai kadencijai-pamatysime. Džiaugiuos, kad jauni gydytojai parodė valdžios dievams, jog virš jų galvų nėra aureolės, kad gydytojo, slaugytojo profesija pati garbingiausia, jai ruoštis reikia ilgai(gydytoju tampama apie 30 metus),, mokytis ir gilinti žinias tenka visą gyvenimą.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS