Viešojo sektoriaus institucijose nesugebama tinkamai administruoti statybos projektų, bet įstatymo suteikta teise samdyti projektavimo ar statybos darbų valdytojus pasinaudojama retai. Tai savo pastabose apie statybos projektų įgyvendinimą valstybinėse įstaigose nurodė Valstybės kontrolė.

Auditoriai pranešė parengę 2006–2011 m. atliktų patikrinimų vykdant viešąjį pirkimą statybos projektų įgyvendinimo srityje apžvalgą. "Išnagrinėjome per finansinius auditus nustatytus pažeidimus, turinčius įtakos statybos darbų kainai, ir pateikėme siūlymus, kurie viešąjį darbų pirkimą padarytų efektyvesnį ir sumažintų nupirktų statybos darbų pabrangimo riziką", – pristatydamas apžvalgos tikslus sakė valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę šiuo metu pavaduojantis Arūnas Keraminas.

Atliekant finansinius auditus pastebėta, kad "viešojo sektoriaus institucijose trūksta reikiamos kompetencijos administruoti statybos projektus, o Statybos įstatymo suteikta teise – samdyti projektavimo ar statybos darbų valdytojus – pasinaudojama retai".

Valstybės kontrolės nuomone, "netinkamai valdant pagrindines statybos techninės veiklos sritis atsiranda poreikis papildomai pirkti statybos darbų ir dėl to jie brangsta".

"Problemų neišvengiama ir tuomet, kai techninis darbų prižiūrėtojas pasamdomas jau pasibaigus statybos darbų viešojo pirkimo procedūroms", – pabrėžė valstybės auditoriai.

Išanalizavusi pastarųjų penkerių metų auditų ataskaitas Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybės institucijos, atlikdamos viešuosius pirkimus ir pasirinkdamos statinių projektuotojus bei statybos darbų rangovus, kaip pagrindinį pasiūlymų vertinimo kriterijų dažniausiai renkasi mažiausią kainą. "Per minėtą laikotarpį iš visų vykdyto viešojo pirkimo statybos srityje atvejų tik 4 proc. užsakovų kaip vertinimo kriterijų pasirinko ekonominį naudingumą", – pastebėjo kontrolieriai.

Jie sutinka, kad mažiausia kaina yra "aiškiausias ir visiems geriausiai suprantamas vertinimo kriterijus". Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog "jį pasirinkę užsakovai rizikuoja, kad statybos darbų laikotarpiu kai kuriuos darbus gali tekti pirkti papildomai". Pastebima tendencija, kad rangovai, siekdami laimėti konkursą, dalies darbų į teikiamus pasiūlymus neįtraukia. "Tokiais atvejais kyla rizika, kad už papildomus darbus gali tekti mokėti brangiau nei per pradinį pirkimą", – nustatė Valstybės kontrolė.

Viešajame sektoriuje 2006–2011 m. statybos darbų (neskaitant mažos vertės pirkimų) buvo nupirkta už beveik 26 mlrd. litų, papildomų – už 398 mln. litų.