(Ne)išgirstasis | KaunoDiena.lt

(NE)IŠGIRSTASIS

Sunku prisiminti kitą atvejį, kai kalba, pasakyta vienos profesijos atstovų renginyje, sukėlė audringą ir jai nepriklausančios bendruomenės reakciją. Praėjusį penktadienį advokatų visuotiniame susirinkime Lietuvos advokatūros vadovas prof. dr. Ignas Vėgėlė sukritikavo valdžią, kad ši nuo pandemijos krizės nušalina teisininkus, ir akcentavo, jog net ekstremali padėtis nesuteikia teisės riboti žmogaus teisių bei laisvių. Kad būtų išgirstas už advokatūros ribų, pasistengė ir jis pats, patalpinęs savo kalbos įrašą socialiniame tinkle, ir, su jam būdingu korektiškumu, iš anksto atsiprašęs, jog dėl svarbaus tarptautinio renginio artimiausias dienas bus nepasiekiamas komentarų norintiems žurnalistams.

Dr. I.Vėgėlė neklydo – pasirodė, kad dalis visuomenės nori ne tik komentarų – jei tik būtų turėjusi galimybę, jį būtų atvesdinusi ant kilimėlio, kad pasiaiškintų, ko siekė savąja kalba ir kodėl apskritai drįsta mąstyti taip, kaip kalbėjo.

Advokatų lyderiui verta padėkoti už tai, kad abejones dėl pandemijos suvaldymo priemonių iš virtualiųjų patvorių pakylėjo iki solidaus diskurso lygio.

Galima nesigilinti į reikšmingas dr. I.Vėgėlės vadovaujamos Lietuvos advokatūros permainas, kai ji pro bono padeda ne tik brangių paslaugų neįperkantiems asmenims, bet ir valstybės institucijoms, susidūrusioms su precendento neturinčia nelegalia migracija, kurios teisinė dedamoji lygiai tokia pat svarbi kaip ir politinė bei humanitarinė. Ne atsitiktinai advokatai įgyja vis didesnį visuomenės pasitikėjimą ir reitingų lentelėse aplenkė valstybines teisingumą ginančias institucijas: teismus, prokuratūrą, FNTT, STT. Šiuokart Lietuvos advokatų lyderiui verta padėkoti už tai, kad abejones dėl pandemijos suvaldymo priemonių iš virtualiųjų patvorių pakylėjo iki solidaus diskurso lygio. Kad viską apmąstyti kviečia aiškia, argumentuota teisininko kalba, o ne riksmais nuo statinės. Galima nesutikti su jo samprotavimais, brėžti savas individo laisvės ir visuomenės saugumo takoskyras. Tačiau kada ir su kuo norima diskutuoti, jei manoma, kad aukščiausio lygio teisės profesionalas yra netinkamas kelti teisinių klausimų? Kokiu būdu ketinama mažinti atotrūkį tarp tų, kas savo teisę priimti svarbius sprendimus deleguoja politikams, ir tų, kas nesutinka dėl visuomenės saugumo aukoti dalį asmeninės laisvės, kas pasiklydo informacijos džiunglėse ar tiesiog bijo skiepytis? Kas tuomet apskritai yra žodžio ir minties laisvė, jei neįtinka net teisiškai ir etiškai korektiška kalba?

Pandemija iš tikrųjų perstumdė kiekvieno iš mūsų ir visuomenės prioritetus. Cituojant paties dr. I.Vėgėlės įrašą feisbuke, tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali, apie tai būtina kalbėti, o kiekvieną reikšmingesnį sprendimą imsime vertinti ir per žmogaus teisių bei laisvių prizmę.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

N.

Šį kartą autorei pagarba.

Arturas

Geras ir tikslus komentaras. Ačiū.

Julija

Puikiai parašyta

SUSIJUSIOS NAUJIENOS