Nelaimingiausi pasaulyje Pereiti į pagrindinį turinį

Nelaimingiausi pasaulyje

2014-10-16 02:00
Asta Dykovienė
Asta Dykovienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šią savaitę dviem septintokėms gyvenimas pasirodė per sunkus. Viena mergaitė ryžosi šuoliui iš trečio aukšto mokykloje. Tai nutiko Alytuje. Kita pasirinko kilpą tėvų namuose Klaipėdos rajone.

Šiandien galime tik spėlioti, kokios priežastys jas vertė griebtis kraštutinumų. Akivaizdu viena – paauglėms jų problemos tapo nebepakeliamos.

Alytiškės šuolis viduryje dienos daugybės žmonių akivaizdoje – pragaištingas pagalbos šauksmas, vis dėlto viliantis, kad kažkas paskutiniu metu sugriebs už peties, apsikabins, stipriai suspaus glėbyje ir pažadės, kad viskas bus gerai, kad išsispręs visos problemos. Tačiau to "kažko" nebuvo. Kaip paaiškėjo, mergaitės tėvai uždirba pinigus užsienyje ir jie neturėjo nei laiko, nei galimybių pastebėti, kaip iš gyvenimo slysta jų vaikas.

Gerojo angelo nesulaukė ir kita keturiolikmetė. Ji augo su tėvais, bet pasirinko mirtį. Kažkodėl norėtųsi tikėti, jog ji irgi laukė, kad ją kas nors sustabdytų nuo savižudybės. Nesulaukė. Dabar jos bendraklasiams prireiks psichologo pagalbos, pedagogai dievagosis, kad nieko blogo neįtarė ir nepastebėjo, tačiau blogiausia – siaubo ir nevilties ašaromis springstantiems tėvams, kurie laiku nesuskubo padėti savo mergaitei. Jų skausmas – sunkiai suvokiamas nepatyrusiems panašios nelaimės.

Mokyklos fojė šalia septintokės portreto kurį laiką degs žvakutės, o visi aplinkui žinančiųjų bandys iškvosti – kodėl? Gal patyčios? Juk be kosminės paauglių vienatvės tai – didžiausia lemiamo žingsnio priežastis. Juk ne paslaptis, kad pagal patyčių skaičių mokyklose Lietuva pirmauja Europoje. Skaičiai sukrečiantys – jas patiria net 60 proc. vaikų, tai yra daugiau nei kas antras moksleivis.

O tyrimais dėl neigiamos vaikystės patirties įrodyta, jog keturis ar daugiau kartų patyčias patyręs vaikas vėliau keliolika kartų daugiau yra linkęs į savižudybę.
Organizacijos "Gelbėkit vaikus" vadovė retoriškai klausė: "Galbūt dėl patyčių gausos mokykloje pasaulyje pirmaujame ir savižudybių skaičiumi?" Maža to, jau keletą metų iš eilės Lietuvos vaikai yra nelaimingiausi pasaulyje. Kodėl?

Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:

Skubi pagalba 112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

www.krizesiveikimas.lt

+370 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas

Medo.lt

+370 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

Jaunimo linija 
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija 
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija"
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.

 

Vilties linija 
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija 
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

+370 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas"

+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra