Teigiamai vertinu ir jo inicijuotą advokatės L. Meškauskaitės paskyrimą į LRT tarybą. Manau, kad tai yra iš tų retų žmonių, kurie mąsto blaiviai ir realiai.
Tačiau visiškai pribloškė gerbiamo G. Nausėdos pareiškimas visam pasauliui, kad Lietuva dislokuos Ukrainoje mūsų karius.
Iškart pagalvojau, kad ne taip išgirdau. Tačiau perskaičiau, kad jis iš tiesų taip pasakė. Kitų delegacijų atstovai to nežadėjo.
Prisipažinsiu, mane apėmė siaubas. Dėl vaikų ir anūkų. Nežinau, ar gerbiamas prezidentas jų turi. Tačiau turbūt kažin ar norėtų, kad jie atsidurtų kaip kariai Ukrainoje, kur vyksta baisus karas ir žudynės.
Gerai siųsti į mirtį svetimus vaikus, kai savus galima apsaugoti nuo šito mirties siaubo.
Bet tai viena medalio pusė. Kitas dalykas yra tai, kad šitokiais pareiškimais ir visai Lietuvai yra užprogramuojama grėsmė. Juk Rusijai užpulti Lietuvą yra vieni niekai. Ar įsivaizduojate, kas liktų iš mūsų šalies, jeigu į ją per naktį paleistų 600 dronų su sprogmenimis, kaip Ukrainoje?
Iš mūsų neliktų nieko. Nei iš pasipūtusio ir nebeadekvataus Vilniaus, nei iš Kauno, nei iš Klaipėdos. Gal kas nors gyvas liktų, kas gyvena miškuose. Juk matėme, kokie liko Ukrainos miestai po rusų invazijos. Vienos plikos, juodos sienos ir lavonai.
Tad ar metas buvo tokiam pareiškimui? Kad ir drąsiam, bet, mano nuomone, nelabai atsakingam. Gal net visai neatsakingam.
Kai pačiam nereikia kariauti, visada daug drąsiau kalbėti. Tačiau visada reikėtų jausti, kad už tavęs yra daugybė žmonių ir jie visi tikisi, kad karo nebus. Šito turbūt nereikėtų pamiršti nė vienam valstybės valdyme dalyvaujančiam žmogui.
Juk jei Rusija su savo žudikais pajudėtų į mūsų pusę, visi grioviai būtų pilni lavonų, kaip sakė generolas Raimundas Vaikšnoras.
Reikia remti Ukrainą visomis išgalėmis, bet negalima rizikuoti visa valstybe neapgalvotais pareiškimais ir pažadais.
(be temos)
(be temos)
(be temos)