(Ne)rūpi „Eurovizija“ | KaunoDiena.lt

(NE)RŪPI „EUROVIZIJA“

Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tautiečių galvų.

„Siųsime į „Euroviziją“ lietuvišką dainą?!“ – dar neseniai purkštavo skeptikai, po antradienio pusfinalio pritilę. Kokiems reikia būti kompleksuotiems, kad išvis kiltų toks klausimas? O gal – nemylintiems savo kalbos ir besigėdijantiems jos? Lietuviška daina pirmąkart pateko į finalą. Beveik 200 mln. žmonių visame pasaulyje šiandien išgirs melodingą lietuvių kalbą reprezentuojančią dainą – vien todėl laimėjome! Bet mums juk viskas blogai. Italų populiariosios kultūros ir mados žurnalas titulavo Monikos Liu stilių kaip rafinuočiausią, o mūsų sofos kritikai postringavo, kad „reikia normalios suknelės“... Įsiminti žavesiu – irgi laimėjimas. Bene pusė šalių, „Eurovizijos“ dalyvių, nėra nė karto pelnę laimėtojo titulo, tačiau mums tai temdo saulę. Reikia laimėjimo? Prašome: pirmojo pusfinalio metu oficialiame „Eurovizijos“ feisbuko puslapyje Ukraina ir Lietuva sulaukė daugiausia internautų palaikymo ir simpatijų. Daugiau nei šešių dešimtmečių istoriją skaičiuojanti „Eurovizija“ – tarsi barometras, parodantis ne tik muzikines, kultūrines, bet ir politines tendencijas. Pastaruoju metu – dar ir apnuoginantis žmogaus sielą, pakrapštantis žaizdas ir muzikos kalba paklausiantis, kas yra šių dienų žmogus, koks jis. Tie, kurie išdidžiai atsako neskiriantys laiko tokiems niekams, primena „Santa Barbaros“ televizinius laikus: visi tuomet dievagojosi nežiūrintys serialo, bet kiekvienas žinojo jo turinį. Pernai „Eurovizijos“ finalą žiūrėjo kas trečias lietuvis. Rūpi mums „Eurovizija“. Ir nevaidinkime esą aukščiau „to kičo“, „tos banalybės“. „Tas kičas“ žiūrimumu nusileidžia tik olimpiadai. „Ta banalybė“ sujungė netgi žemynus – prie europiečių noriai prisišliejo australai, o amerikiečiai šiemet patys surengė savo „Euroviziją“. Muzika, juolab populiarioji, nėra nei varžybos, nei konkursas – tai emocija. Gera – o tokių pastaruoju metu labai trūko. Tad leiskimės į ją šįvakar!

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

nelabai čia ta eurovizija

kai iš anksto žinai kad nieko gero ir kad laimės ukrainiečiai

Užuojauta

Nieko nuostabaus,kad yra tokių ypatų,kurie gyvenime sugeba matyti tik kas juoda,tik blogį.Supraskime juos,nes jų dvasinė būsena visada tokia.Grožis,gėris jiems nesuvokiamos sąvokos.Dėl to juos reikia tik užjausti.

eurovizija skambejo pirmaisias jos susikurimo

laikais .... tol kol ten nesusikrauste isimtinai LGBTQ kolektyvas su barzdom apzelusiais snukiais mergom , siandienine pidervizija nebedomina absoliuciai nieka, isskyrus LGBTQ transgenderiny gaidyna , ten nera nei super balsu, nei super melodiju , nei super kuriniu --ten yra tik super iskrypusiu narkomanu degeneratu SOU...kuris patinka tik jiems patiems , o nuormaliai zmonijos daliai --kelia sleikstuly.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS