Nerūstauk, Rusija

Nerūstauk, Rusija

Nedaug trūko, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerija būtų atgailavusi: „Nepyk, Trojanovai, kad mūsų valstybė tavo skrydžio spindulyje pasimaišė“, arba „Nepykite, broliai rusai, kad kiek uždelsėme jus įleisdami į Lietuvą tirti juodosios dėžės“.

Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas su kariuomenės vadu generolu Valdu Tutkumi kaip brangiausius svečius priėmė sudužusio Rusijos karinio lėktuvo pilotą ir jo žmoną. Jai ministras, tarsi gerindamasis, jog ši nepyktų, kad sulaikė jos vyrą, įteikė gėlių puokštę!

Vieno dienraščio redaktorė, netekusi amo dėl tokio elgesio, rašė: „Dar gerai, kad ant Krašto apsaugos ministerijos nebuvo pritvirtintas plakatas „Sveiki atvykę (tiksliau, „Sveiki atskridę“)“.

O rusų piloto žmona Olga pasigyrė, kad ji su ministru G.Kirkilu pasikalbėjo „apie gyvenimą“. Vienas Lietuvos laikraštis dar pasišaipė: „Galėjo ministras ir kariuomenės vadas į tą pokalbį ir savo žmonas ruses pasikviesti. Būtų smagiai pasikalbėjusios „na rodnom jazyke“.

Nors lietuviai bandė su rusais kalbėtis oficialiais raštais, tačiau po G.Kirkilo pareiškimo: „Jokio sąmoningo sienos pažeidimo nebuvo“, pakartoto kelis kartus, Rusijos kariškiai pasiekė ko norėjo – galėjo atvykti į Lietuvą.

Neabejotina, jog G.Kirkilui įtakos turėjo ir tai, kad NATO ir Rusija susiburkavo - nutarė nebekelti triukšmo dėl Lietuvos sienos pažeidimo ir apskritai dėl šios istorijos.

Žodžiu, lietuviškojo suverenumo, bandyto rodyti principingumo balionas subliūško. Užteko įtakingesnėms valstybėms paspausti – mūsų vadovai arba iškėlė rankas, arba kone patys pranešdavo (kaip čia neprisiminsi jau atleistą Karinių oro pajėgų vadą pulkininką Joną Marcinkų) tyrimų rezultatus.

Pakankamai prabangiai Lietuvoje pagyvenusiam V.Trojanovui ketvirtadienį Lietuvos generalinė prokuratūra panaikino įtarimus tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimu ir kardomąją priemonę - namų areštą.

Tą pačią dieną Rusijos pilotas išvyko į Kaliningrado sritį.

Pikantiško įvykio liudininkai dar galės stebėti, kaip rusai kovos dėl to, kad lietuviai jiems grąžintų lėktuvo nuolaužas, ir kaip „runkeliai“ sugebės gauti kompensaciją už ištryptą ir sumaitotą lauką.

Tarkime, lietuvių nepaveikė rusų spaudimas, o patys, būdami kilniaširdžiai, paleido rusų pilotą.

Kaip neprisiminsi perdėto lietuvių uolumo 2001-aisiais sulaikant Latvijos dviratininką Jurį Silovą.

Latvių olimpietis kalėjo Pravieniškių kolonijoje už tai, kad po sėkmingo sportinio sezono grįždamas namo Kalvarijos muitinėje nedeklaravo užsienio komandose uždirbtų pinigų (apie 265 tūkst. litų). Taip prarado ir kruvinu prakaitu užkaltus tūkstančius, ir du automobilius, ir laisvę, ir net sportininko karjerą.

Nors latviai protestavo, tačiau sportininkas mūsų šalyje praleido beveik tris baisiausius savo gyvenimo mėnesius.

Kas mums tie latviai? Kodėl neparodžius mūsiškojo principingumo. O Rusija? Gal geriau netampyti liūto už ūsų...