PAKELIUI Į TAMSYBES

Migrantų ir pasaulinės pandemijos tornado į naujienų nuošalę ilgainiui nublokšta nūnai pilnametystės sulaukusi švedų mergaitė Greta pagaliau vėl eteryje. Klimato aktyvistė pasiskelbė gavusi pirmąją vakcinos dozę nuo koronaviruso ir didžiavosi "galėdama gyventi tokioje pasaulio dalyje, kurioje gali pasiskiepyti".

Airija irgi paskelbė, kad nuo koronaviruso pradės vakcinuoti paauglius. Lietuvoje – anokia čia naujiena, mes tokią galimybę turime jau bemaž du mėnesius, tik Lietuva – ne Airija. Pas mus net migrantai skiepytis nenori.

O migrantų nenori Lietuva, bet norėtų pinigų iš Europos Bendrijos pasienio tvorai nuo staiga užplūdusio patamsių gaivalo. Tačiau EK nenori jų duoti šito barjero statybai, bet mielai skirtų lėšų pabėgėlių stovyklų įrengimui pačioje Lietuvoje.

Žibalo į besiplieskiančio chaoso liepsnas valstybėje vis papila iš politinio užribio pakilti bandantys veikėjai, triukšmingai reikalaujantys valdančiųjų atsistatydinimo ir naujų Seimo rinkimų.

Gi stovyklų, kaip ir pačių migrantų, o dar labiau – skiepų ir dabartinės valdančiosios daugumos nenori naujai kylanti chaotiškoji jėga su prie jos besišliejančiais išsikvėpusiais politikais bei kontrabandininkais.

Tačiau juos bent dar galima suprasti, nes gi tvora pasienyje akivaizdžiai nedera su jų verslo planais ir dešimtmečius nusistovėjusiais pagrindiniais tabako gaminių keliais iš Rytų į Vakarus.

Lyg to dar būtų negana, žibalo į besiplieskiančio chaoso liepsnas valstybėje vis papila iš politinio užribio pakilti bandantys veikėjai, triukšmingai reikalaujantys valdančiųjų atsistatydinimo ir naujų Seimo rinkimų, nes išvydo gerą progą įšokti ten, iš kur rinkėjų ne taip seniai buvo gėdingai ištrenkti.

Susidariusios aplinkybės, it kokie turkiški saldėsiai, – tikra palaima ne visai draugiškiems kaimynams.

Juolab visa situacija pamažu ima priminti graikų mitų Chaosą – pragarmę ar bedugnę, kurioje nėra vietos kultūringo žmogaus sferai, logosui ir protui, kur pavojingai priartėjama prie siaubo ir tamsybių. Ir guodžia tik tai, kad Chaosas vis dėlto yra įsčios, iš kurių randasi pasaulis, kad ta netvarka yra kažkokios galios sankaupa, galop vis tiek lemsianti tvarkos atsiradimą.