Karas visada yra blogai. Bet koks karas. Bet koks karas yra skausmas. Bet koks karas yra netektys. Visi karai ir visi mūšiai pralaimimi pamiršus didžiausią priešą. Paniką. Ji – jau tarp mūsų. Panika, kaip ir bėda, viena nevaikšto. Paleidus vieną paniką, paskui ją eina antra, tą seka trečia, šią – ketvirta.

Pirmąją karo Ukrainoje dieną pakako valdžios atstovams leptelėti, kad reikia apsirūpinti kruopomis, konservais, degalais, elektros baterijomis 72 valandoms ir grynaisiais pinigais, bankomatai ištuštinti iki paskutinio banknoto. Kas spėjo, tas spėjo.

Kas nespėjo, šeštadienį išgirdo premjerės nuraminimą, kad pinigų yra, bankomatai nuolat papildomi. Deja, buvo savaitgalis, komerciniai bankai beigi inkasatorių tarnybos dirba poilsio dienų režimu, grynųjų nespėjo tiekti. Dalis bankomatų skelbėsi „laikinai nedirbą“. Prie tų, kurie „laikinai dirbo“, tįso eilutės. Žmonės tūkstančiais gryninosi savo santaupas. Ką darys su krūvomis pinigų?

Pabudome kitame pasaulyje, bet tokie patys. Kaip per visus karus – vieni praras, o kiti lobs.

Atslūgus panikai pasidės atgal į savo sąskaitas. Žinant, kad dauguma bankų klientų nemokamo išgryninimo limitas nesiekia 1 tūkst. eurų, nesunku prognozuoti, kad iš šių operacijų gerokai uždirbs finansų įstaigos per karą.

Laimė, neapėmė beprotybė iš parduotuvių lentynų šluoti kruopas, makaronus, druską, cukrų. Po panikos priepuolio maisto produktų į prekybos centrus atgal negrąžintų. Beliktų paaukoti maisto bankui. Ir tai būtų buvusi vienintelis teigiamas panikos padarinys.

Paraginti pasirūpinti savimi gyventojai plūstelėjo ir į degalines. Pilnais automobilių bakais laukti ekstremalios situacijos, kurios gal ir nebus, ramiau. Bet. Tomis dienomis benzino ir dyzelino kainos ėmė šturmuoti istorines aukštumas. Gal pabrangęs barelis naftos biržose lėmė, o gal vis dėlto gerokai šoktelėjusi paklausa? Jei teisingas antrasis atsakymas, degalinių verslas atsigriebs už praradimus, kai vasarį lietuviai pigesnių degalų važiuodavo į Lenkiją.

Pabudome kitame pasaulyje, bet tokie patys. Kaip per visus karus – vieni praras, o kiti lobs.