Vos išvažiavus į automagistralę, vedančią Kauno link, kairėje pusėje dar gerokai iki oro uosto yra vietovė, kuri vadinasi Sudmantai. Dabar ten beveik plynas laukas, tačiau važiuojant keliuku už griovio matyti vielos tvora aptvertas nemažas sklypas su sodybos pastatų ir sodo likučiais – ūkinis pastatas beveik visai nugriuvęs, o gyvenamojo namo, didelio dviejų galų statinio, nemaža dalis dar išlikusi, nors ir apleista, negyvenama.
Šią sodybą praėjusią vasarą man ir Bernardui Aleknavičiui parodė Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas, šiuo metu vienas žymiausių Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos tyrinėtojų.
Tai garsaus XX amžiaus pirmosios pusės bibliofilo ir Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo Jono Birškaus (gyvenusio 1873–1959 metais) sodyba, kuri dar iki 1923-iųjų, o ir Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, buvo savotiškas lietuviškosios kultūros centras. J.Birškus buvo pirmosios lietuviškosios Klaipėdos direktorijos narys 1923–1925 metais, vienas žymiausių Klaipėdos bibliofilų ir visuomenės veikėjų.
Šiandien ši sodyba bei teritorija turi savo šeimininkus, tačiau ir valstybinės institucijos turėtų pasirūpinti jos kaip kultūros paveldo apsauga bei sutvarkymu. J.Birškaus sodyba turėtų būti įtraukta į kultūros paveldo registrą, atitinkamai saugoma ir visiems žinoma kaip svarbus, reikšmingas mūsų kultūros istorijos objektas.
Vien Mažosios ir Didžiosios Lietuvos herbai, vėliavų ir kitų lietuviškų tautinių ženklų atvaizdai, išlikę gyvenamojo namo fasade, yra istoriniai kultūros dalykai, iškalbingi lietuviškosios kultūros paveldo elementai. Akivaizdu, kad ir J.Birškaus atminimo įamžinimas šioje sodyboje būtų gražus ir prasmingas mūsų dėmesio savo istorijai, kultūrai ir ją kūrusiems žmonėms ženklas.
Naujausi komentarai