Pradėti reikia nuo savęs

Bet problema, mano nuomone, slypi giliau. Imkime kad ir teisingumo ministrę Ritą Tamašunienę. Ši ponia yra susijusi su partija, kurios bastionu laikomas Vilniaus rajonas. O šiame rajone yra tikrai ne viena gatvė, pavadinta kardinolo Henryko Gulbinowicziaus garbei.

Šis dvasininkas buvo įtariamas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius ir Vatikane buvo pripažinta, kad tie kaltinimai galėjo būti teisingi.

Atsižvelgiant į šiuos kaltinimus, buvo pasiūlyta naikinti gatvių pavadinimus, tačiau tenykščiai veikėjai gina tuos pavadinimus nagais ir dantimis. Taigi poniai R. Tamašunienei ir jos partijai pirmiausia derėtų susitvarkyti savą kiemą.

Kalbant apie pačią Katalikų Bažnyčią, mano nuomone, pirmiausia ji turėtų padaryti taip, kaip daro priklausomybės atsikratyti norintis žmogus, t. y. pripažinti, kad ji turi problemą.

Pedofilija Katalikų Bažnyčioje yra tikrai didelė problema ir tą liudija sunkiai suvokiami kaltinimų bei įtarimų skaičiai, siejami su vaikų ir nepilnamečių tvirkinimu ar išprievartavimu.

Jau vien Jungtinėse Valstijose yra beprotiškas skaičius kunigų, kuriems buvo pateikti kaltinimai šiais nusikaltimais.

Aišku, matyt, ne visi dvasininkai buvo pripažinti kaltais, tačiau jau pats faktas apie tokius įtarimus rodo, kad kažkas Dievo namuose yra negerai.

Vis dėlto, mano nuomone, tai, kad dvasininko profesija traukia seksualinius grobuonis, galima paaiškinti ne tiek tikėjimu, kiek pačia profesija.

Būdamas dvasininku, jūs daug dirbate su žmonėmis ir jų vaikais. Galite paveikti jų mąstymą ir elgesį. Priversti juos veikti pagal savo įgeidžius.

Visa tai itin akivaizdu kalbant apie įvairias smulkesnes sektas, kuriose iš esmės yra du kertiniai akmenys – pinigai ir seksas.

Jeigu kulto ar sektos nariai garbina savo lyderį kaip dievą ar pranašą, tuomet jis gali su jais daryti, ką panorėjęs. Dėl to sektos dažnai traukia pagedusius asmenis, kurie neretai savo pasekėjus priveda ir iki masinių savižudybių.

Akivaizdu, kad dalis tų pagedusių asmenų, užuot įkūrę sektas, mieliau renkasi kurios nors didesnės religinės konfesijos dvasininko kelią.

Tad pedofilijos problemą Bažnyčia iš dalies galėtų išspręsti labiau ištirdama žmones, kurie nori tapti dvasininkais. Šiam klausimui spręsti būtų galima pasitelkti ir pasaulietinių sričių, pvz., psichiatrijos, atstovus.