PSICHOLOGINĖS PAGALBOS REIKIA ŠVEICARAMS, BET NE MUMS?

Prieš keletą dienų Šveicarijoje įsikūrusio Berno universiteto psichiatrijos klinikos vadovai paskelbė bauginančią statistiką. Įstaigos teikiamų paslaugų paklausa auga drastiškai. Skaičiuojama, kad vien skubių atvejų skaičius išaugo daugiau nei 50 proc. Vietinis "Corriere del Ticino" laikraštis praneša, kad panaši situacija ir kitose panašaus profilio įstaigose Ciuriche ir Bazelyje.

Verta paminėti, kad karantino sąlygos Šveicarijoje gerokai švelnesnės, o įspūdinga gamta ir gerokai didesnės gyventojų finansinės galimybės leidžia laiką leisti ne tik tarp keturių daugiabučio sienų.

Lietuvoje jau gerą pusmetį netyla diskusija, kokia iš tiesų yra karantino kaina mūsų visų sveikatai ir gyvybėms. Specialistai nepateikia vienareikšmio atsakymo, ar griežtos karantino priemonės, apribojusios ne tik socialinius kontaktus, bet ir galimybes nuvykti į gretimą rajoną paslidinėti ar net pavaikščioti miške, yra adekvačios ir neviršija racionalių saugumo reikalavimų.

Dar vasarą žiniasklaidoje buvo pasirodę netikėtų gydytojų liudijimų apie kažkur dingusius kardiologinių problemų turinčius pacientus. Anuomet respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai skundėsi, kad net keletą savaičių jiems tenka dirbti be pacientų, kurie delsia, atidėlioja vizitą ar tiesiog bijo atvykti į konsultaciją. Kardiologams ši situacija sunkiai suprantama, nes negydomos širdies ligos kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Didžiausią susirūpinimą kelia sergantieji širdies nepakankamumu, nes jie dažniausiai atvyksta kritinės būklės ir tuomet prognozės jau būna blogos. Per karantiną dalis pacientų, susirgę miokardo infarktu ar varginami paūmėjusios krūtinės anginos, niekur nesikreipė ir į ligoninę atvyko pralaukę tą laiką, kai jiems buvo galima padėti išvengti padarinių.

Šiandien situacija ne ką geresnė – neseniai Statistikos departamentas pristatė išankstinius 2020 m. demografijos rodiklius, kurie rodo, kad praėjusiais metais fiksuotas didžiausias mirtingumo padidėjimas nuo 1990 m. Departamento specialistai skaičiuoja, kad 2020 m. mirė 43,4 tūkst. žmonių, o tai – 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau nei 2019 m.

Lietuvoje jau gerą pusmetį netyla diskusija, kokia iš tiesų yra karantino kaina mūsų visų sveikatai ir gyvybėms.

Statistika rodo, kad didėjo vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas, o tam įtakos turėjo ir pandemija. Tačiau didžiausias mirtingumo šuolis buvo fiksuotas gruodį – tada šis skaičius siekė beveik 6 tūkst. mirusiųjų.

Tokie ženklai rodo, kad pradedame pjauti ilgalaikį karantino derlių. Apsisaugoję nuo koronaviruso grėsmių, likome vieni prieš galybę kitų ligų, blogų įpročių, menko rūpinimosi savo gera fizine ir psichologine būsena. Ir tai, ką Šveicarijos gydytojai kalba, turėtų būti didžiulis įspėjimas mums visiems. Socialinio gyvenimo sunaikinimas kuria ne tik problemas šiandien, dar rimtesnių padarinių tai turės ateityje, kai jaunimas nebeturės tų bazinių bendro gyvenimo įpročių, gyvą bendravimą jiems jau atstos kompiuterio ar telefono ekranas.

Šveicarijos gydytojai jau šiandien kalba, kad daugiausia problemų patiria jauni gyventojai – būtent jiems psichologinė našta yra sunkiausia. Daug jaunuolių skundžiasi padidėjusia baime, vienišumu, konfliktais šeimoje ar net smurtu.

Ar mes tam pakankamai skiriame dėmesio? Visi lenkiame galvas prieš "Jaunimo liniją" ar "Sidabrinę liniją", skirtą senjorams. Tačiau vargu ar to pakanka. Turime išgirsti tuos, kurie dabar užrakinti, be pagalbos, neišklausyti ir likę vienui vieni, turime išgirsti ir padėti jiems, kol dar ne per vėlu.