RITUALINIAI PROTESTAI

Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, mintis Vokietijos sostinėje šaukti „Mes čia valdžia“, kaip buvo įprasta išaušus rytui po eilinių sufabrikuotų Rusijos valdžios rinkimų, jiems nekilo.

Šis „jaukus susibūrimas“ emigravusiems rusams suteikė trumpalaikį palengvėjimą, tačiau tuo pat metu pademonstravo jų nebrandą. Net patys intelektualiausieji it mažamečiai apie savo šalį tebekalba trečiuoju asmeniu: į frontą uždarbiauti vyksta, raketas į Ukrainos daugiabučius paleidžia ne Rusijos žmonės, bet V. Putino režimas. Nebijoję atsidurti kalėjime, jie bijo prisipažinti: dešimtys milijonų V. Putino, jį aptarnaujančių partijų rinkėjų yra jų tėvynainiai, o ne ateiviai iš kitų planetų, žudantys Rusijos vardu.

Paradoksas, tačiau A. Navalno bendraminčiai darosi panašūs į patį Vladimirą Putiną. Pastarasis (sako, šamanų patartas) vengė viešai minėti pagrindinio politinio oponento pavardę, o „gerieji rusai“ negali įvardyti elementarios tiesos: Rusijos ateitis sprendžiama ne jų susibūrimuose, bet Ukrainos fronte; galvoti reikia ne Rusijos, bet Ukrainos išvadavimą nuo V. Putino, strateguoti ne Rusijos grąžinimą į tarptautinę bendruomenę, bet tos tarptautinės bendruomenės gynybą nuo Rusijos.

Opozicijos veidu tapusi J. Navalnaja jau apdovanota už drąsą ir dar nenuveiktus darbus. Tačiau kiekvienas Vakarų fondų euras, investuotas į rusų opozicijos projektus, yra euras, kuris turėtų būti skirtas Ukrainos gynybai ar jos piliečiams, jau 1 000 dienų rizikuojantiems netekti gyvybės ar savo artimųjų. Todėl, prieš planuojant pirkti „gerosios Rusijos“ miražo akcijų, reikėtų investuoti lėšų ir dėmesio į tai, kas iš tikrųjų keičia situaciją, – į Ukrainos pergalę, jos institucijų, visuomenės stiprinimą ir spartesnę integraciją į ES ir NATO.