Šalies elitą suskaldė peštynės

Ne taip jau seniai vadinamojo prezidentinio skandalo metu iškilo elito ir runkelių klausimas. Kas yra runkeliai - aišku. Tai tie, kurie pritarė vėliau nušalinto mūsų Prezidento Rolando Pakso vykdomai politikai - kaimų traktorininkai, buvę kolūkiečiai, daržovių augintojai ir šiaip žmonės be specialybės.

Tačiau man labiau rūpi kitas klausimas - kas yra tas vadinamasis elitas? Kuo jis užsiima?

Mano nuomone, mūsų elitas yra tie, kurie pardavę „Lietuvos telekomą“, už jį savo šaliai gavo gerokai mažiau nei estai, kurių „Telekomas“ turėjo perpus tiek abonentų, kiek mūsiškis.

Vėliau visas tas šalies turto švaistymas į kairę ir dešinę nesiliovė. Atėjo eilė ir „Mažeikių naftai“.

Dar 1996 metais ši bendrovė buvo pelninga. Paskui prasidėjo aferų laikotarpis, kai gamyklos darbuotojai steigė bendroves, į kurias „perpumpuodavo“ pelną iš valdiškos įmonės maitintojos. Privačios bendrovės klestėjo, o valdiška įmonė ėmė merdėti. Tačiau Mažeikių mieste ėmė sparčiai gausėti „sėkmingos karjeros“ verslininkų milijonierių. Ten buvo įkurtas net milijonierių klubas, kuriam vadovavo šiuo metu jau Klaipėdoje gyvenantis žmogus. Vienoje televizijos laidoje buvo atsiradęs net naftos biznio atstovas - mistinis personažas Petras, kuris nuolat gulėdavo girtas, todėl jį laidose reprezentuodavo ponia Zita iš Mažeikių. Daugelis dažnai prisimename šią į elitą ir žurnalo „Stilius“ viršelį nuolat norėdavusią patekti nusišnekančią veikėją, kurią vaidino puiki mūsų aktorė K.Kazlauskaitė. Tačiau tai buvo tik netikro elito damos parodija arba, kaip pasakytų L.Donskis, karikatūra.

Vėliau tikrasis elitas sudarė nusikalstamą sandėrį ir nežinia iš kur atsiradusiai (o tiksliau to paties elito atrastai) kompanijai „Williams“ „pardavė“ nustekentą ir vos ne į bankrotą nuvarytą Mažeikių įmonę. Taip Lietuva neteko vienos didžiausių savo bendrovių ir dar liko skolinga.

Tuo pat metu kai kurių derybininkų sąskaitose atsirado milijonai už šito nusikalstamo sandėrio metu teiktas „konsultacijas“ ir „patarimus“. Taigi vietoj kalėjimo iki gyvos galvos jie tam pačiam laikotarpiui dar gavo ir pinigų. Taip gali būti tik Lietuvoje - sukto graboriaus Prano Krukelio iš P.Cvirkos romano „Frank Kruk“ tėvynėje.

Dabar, kai Mažeikių naftos klausimas „pasistojo“ vėl, vėl girdime apie vykstančias tame pačiame elite vykstančias peštynes iš serijos kas ką labiau apipils praeities šiukšlėmis.

O šiukšlių tikrai netrūksta ir vienoje, ir kitoje fronto pusėse.

Žodžiu, elitas šypsosi televizijos ekranuose, demonstruoja drabužius iš Milano ir Paryžiaus, vyksta kokteilių vakarėliai su varlių valgymo konkursais.

Tačiau šie „žavūs“ aukštuomenės gyvenimo vaizdai - tik paprastiems žmonėms mulkinti. Iš tiesų tas elitas žiauriai pjaunasi tarpusavyje. Dėl įtakos, dėl „Mažeikių naftos“, dėl privatizuotų pastatų. O sykiu ir dėl to, kas brangiau parduos Lietuvą. Vieni ją vėl nori atiduoti Rusijai, kiti - Briuselio ponams, kurie čia galės atvažiuoti kaip Europos Sąjungos elito atstovai. Prie šio elito labiausiai ir nori kokiais nors būdais prilipti mūsiškis. Todėl jau šiandien matome, kaip mūsų aukštuomenė keliaklupsčiauja prieš Briuselio aristokratus, nes tikisi kada nors patekti į Vakarų Europos aukštuomenės olimpą.

Panašiai buvo praėjusio amžiaus pradžioje, kuomet Lietuva buvo viena Rusijos gubernijų, o tuometinis mūsų šalies elitas stengėsi bet kokiais būdais susieti save su caro valdžia.

Tik ar nebus čia taip, kaip atsitiko tai bobutei iš pasakos apie auksinę žuvelę. Nepamatuoti ir kvaili tos senolės norai sugrąžino ją į tuos laikus, kai tekdavo sėdėti prie suskilusios geldos.

P.VALSKYS