SEIMO KLOUNAI

Kai praėjusią kadenciją juokėmės iš tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nusišnekėjimų, net baisiausiame košmare neįsivaizdavome, kad gali būti dar blogiau. Pasirodo tuomet dugnas dar nebuvo pasiektas.

Šios kadencijos pradžioje Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio postringavimai, kaip jis su Ramūnu (tuomet dar draugu) kels parlamento prestižą, dabar skamba kaip juodasis humoras. Tai, kas vyksta parlamente, sveiko proto žmogui sunku suvokti. Visi rėkia – mes už Lietuvą, tačiau tesugeba mėgautis tik jiems patiems suvokiamomis rietenomis, kurios galėtų būti įdomios nebent psichiatrams. Publikai jos atrodo beprasmės, bet tiek valdantieji, tiek opozicija žaidžia savo žaidimėlius ir rimtais veidais aiškina, kad visa tai dėl Lietuvos gerovės. Graudu.

Jeigu reikėtų rinkti pagrindinį Seimo klouną, čia be konkurencijos finale susirungtų V.Pranckietis su dabar jau priešu Ramūnu.

Jeigu reikėtų rinkti pagrindinį Seimo klouną, čia be konkurencijos finale susirungtų V.Pranckietis su dabar jau priešu Ramūnu. Pastarasis gyvena tarsi paraleliniame pasaulyje: vis laimi rinkimus (būsimuosius taip pat), tačiau apklausos rodo, kad "valstiečius" jau aplenkė ir palaidota Darbo partija. Nuo buvusio draugo neatsilieka ir Seimo pirmininkas. Tai jis ryte prabudęs pareiškia, kad atstovauja ne opozicijai, o valdantiesiems. Tai viešai skalambija, kad kviesis pasišnekėti tą patį Ramūną. Tik išgirdęs, kad pastarasis ateis ne vienas, o su valdančiosios koalicijos partneriais, V.Pranckietis sprunka kaip triušis į krūmus ir kaip darželyje įsižeidęs vaikas taria ne. Rimtas vyras tas mūsų parlamento vadovas.

Jeigu Seimo kadencija baigtųsi po mėnesio, būtų galima į visa tai žiūrėti kaip į "Dviračio šou". Deja, jiems liko dar vienuolika mėnesių, ir tai jau kelia nerimą, kad nereikės nė pasaulinės krizės. Ją sukels mūsų vietinio Seimo klounai. Biudžeto projekto svarstymas tik patvirtina, kad šie nuogąstavimai nėra laužti iš piršto.